E. Jakubavičiūtės (kairėje) mokslinis tyrimas galėtų duoti naudos žvejų verslui.
Valstybės, verslo ir mokslo bendradarbiavimas gali sukurti stebuklus. Tačiau Lietuvoje kol kas žengiami tik pirmieji nedrąsūs žingsniai.
Plečiantis ekonomikai, įmonių konkurencingumas auga žaibiškai. Norėdamos išlikti inovatyvios jos vis dažniau turi atlikti verslo plėtros galimybių studijas, parengti naujas veiklos metodologijas, gilintis į naujų produktų gamybą, atlikti mokslinius tyrimus. Europoje šitoks verslo ir mokslininkų bendradarbiavimo modelis jau seniai taikomas diegiant naujas technologijas, atliekant tyrimus. Tačiau Lietuvoje tik dabar ima rastis pirmieji tokios veiklos pėdsakai.
Praėjusią vasarą Studentų mokslinės veiklos skatinimo projekte dalyvavusi Ekologijos studijų trečiojo kurso studentė Eglė Jakubavičiūtė, šią žiemą turėjo galimybę dar du mėnesius Gamtos tyrimų centre pratęsti vasarą pradėtus mokslinius darbus.
Atlikusi „Naujausių žuvų atolitų apdorojimo skaitmeninės analizės bei modeliavimo metodų taikymo ešerių populiacijos Kuršių mariose amžinės struktūros individualaus augimo bei išteklių vertinimo“ tyrimą mergina pripažino, kad mokslo galimybėms ir plėtrai ribų tikrai nėra.
„Mano pačios atliktas tyrimas – tiesiogiai susijęs su verslu. Tyrimo metu išanalizavome dabartinį ešerių žvejybinį mirtingumą ir pabandėme sumodeliuoti, koks jis turėtų būti iš tikrųjų. Išsiaiškinta, kad ešerių žvejybiniai ištekliai yra nestabilūs, ir jų žvejybinis mirtingumas net du kartus viršija optimalią normą. Tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu būtų sumažintas ešerių mirtingumas, jų laimikiai verslo įmonėms padidėtų net iki 7 proc., nes žuvys turėtų galimybę užaugti iki didesnio svorio, nebūtų išgaudomi visiškai maži ešeriukai“, – savo analizę pateikė jaunoji mokslininkė.
Bet kokia verslo iniciatyva ir mokslininkų rėmimas, anot jos, yra ne tik galimybė atlikti naujus bandymus, bet kartu ir būdas plėsti verslą, nes tik taip įmanoma abipusė pažanga.
Neišvengiamą verslo ir mokslo bendradarbiavimą įžvelgia ir Biochemijos instituto daktaras, Studentų mokslinės veiklos skatinimo projekto vadovas Gintaras Valinčius. Jo įžvalgomis, bet koks bendradarbiavimas modernioje valstybėje įmanomas tik esant abipusiam pasitikėjimui.
„Jeigu sugebėtume mokslą, verslą ir valstybę paskatinti dirbti išvien, galėtume pretenduoti tapti šalimi, kurioje gaminamos aukščiausios technologijos, vykdomi geriausi mokslo tyrimai. Taip būtų įmanoma sukurti didžiulę pridėtinę vertę valstybei, o mokslui ir verslui − gerai žinomus pasaulyje prekės ženklus bei vardą. Jei negalime eksportuoti naudingų žaliavų, iškasenų, negalime plėtoti turizmo, turime įrodyti, kad galime būti vieni geriausių mokslo srityje, nes talentingų ir gabių žmonių tikrai yra. Nėra pagrindo leisti jiems išvykti į kitas šalis. Verslas bei valstybė turi pasirūpinti ir paskatinti, kad geriausieji liktų čia. Svarbu kurti šalies įvaizdį ir sąlygas, jog kiekvienas mokslininkas čia galėtų vykdyti savo projektus bei tyrimus“, – bendradarbiavimo esmę patikslino Biochemijos instituto daktaras.
Valstybės, verslo ir mokslo nebendradarbiavimas ir nepasitikėjimas, žlugdantis sistemą, anot G. Valinčiaus, vis dar stiprus Lietuvoje. Tai, jo teigimu, yra dar senosios kartos palikimas, nes visi bando įžvelgti tik naudą sau, todėl jokie ateities projektai negali būti vykdomi ir plėtojami.
„Meluočiau teigdamas, kad apskritai jokio bendradarbiavimo nėra, tačiau, palyginti su kitomis puikiai išsivysčiusiomis pasaulio šalimis, tai tik pirmieji žingsniai, o studentų mokslinė praktika, paremta „Philip Morris Baltic“, labai geras to pavyzdys. Tie žmonės supranta bendradarbiavimo reikšmę ne vienadieniškai, o žvelgia į ateitį, suvokdami, kad rezultatai ateina ne iš karto, bet investicijos ilgainiui atsiperka kelis kartus“, – svarstė mokslinių projektų vadovas.
Valstybei ir verslui reikia pasirūpinti ne tik mokslininkų darbo vietomis, įranga, geru šalies įvaizdžiu, bet ir tinkamu projektų ar tyrimų finansavimu. Juk nebegalima skirstyti pinigų proporcingai žmonių skaičiui, reikia objektyviai įvertinti tyrimo naudą ir tik konkursiniu būdu paskirstyti pinigus. Anot G. Valinčiaus, net jei ir bus nuolatinis mokslo finansavimas tiek iš verslo, tiek iš viešojo sektoriaus, be bendro supratimo ir pasitikėjimo teigiamų rezultatų nebus pasiekta.
„Imkime puikų pavyzdį JAV. Ten žmonės net iš gerai išsivysčiusių šalių, tokių kaip Vokietija, emigruoja, nes žino, jog turės gerų galimybių save realizuoti ir užsidirbti, bus vertinami už savo veiklą“, – tokia G. Valinčiaus nuomonė susiformavo per ketverius veiklos užsienyje metus.
Dar vienas gero valstybės, verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdys galėtų būti Šiaurės Karolinos „Mokslinių tyrimų trikampio“ įkūrimas. Dar 1956 metais šią teritoriją buvo apėmusi didžiulė neviltis, nes gyventojų pajamos nuo valstybės vidurkio atsiliko 30 proc. Būdami visiškoje duobėje tiek verslas, tiek ir valdžia nusprendė susijungti su akademine bendruomene ir taip skatinti ekonomikos augimą. Per dešimt penkiolika metų jie pasiekė to, kad vidutinis gyventojų pajamų vidurkis ėmė viršyti visos valstybės vidurkį.
„Philip Morris Baltic“ Korporacinių reikalų vadovė Aušra Balčiūnienė įsitikinusi, kad jaunųjų tyrėjų ugdymas Lietuvoje yra ypač svarbus: „Paremti Lietuvos mokslo tarybos iniciatyvą dėl studentų mokslinės praktikos mums pasirodė ypač reikšminga. Juk tai – reali galimybė studentams dirbti kartu su pažangiausiais šalies mokslininkais, atlikti konkrečius mokslinius darbus, kurie galbūt taps naujais išradimais, garsinsiančiais mūsų šalį ir skatinančiais jos pažangą įvairiose mokslo srityse“.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas Eugenijus Butkus pastebėjo, kad per penkerius metus vykusią studentų vasaros praktiką įvairiose verslo įmonėse atsirado tam tikras susikalbėjimas tarp šių dviejų sričių: studentai įgavo kitokio pobūdžio reikalingų žinių, o verslo sektoriai turėjo galimybę pažinti talentingiausius būsimuosius šalies mokslininkus.
„Lietuvoje šiuo metu nėra pakankamai įmonių, kurios galėtų priimti studentus praktinei veiklai. Dažniausiai studentai tyrimus atlieka „Geozonde“ arba „Fermente“, bet, palyginti šalies mastu, tai tik labai mažas procentas jų gali tobulėti. Kad plėtotųsi mokslas, reikia gerokai daugiau lėšų praktikai ir, žinoma, sukurti daugiau darbo vietų“, – tvirtino LMT pirmininkas.
Jo įsitikinimu, verslo sektoriui trūksta informacijos dėl galimos mokslininkų praktikos, galimybių netgi kviestis studentus, atliekančius praktiką iš kitų šalių. Šiuo metu vos keletas Lietuvos studentų sugeba išvykti pasisemti žinių į užsienį, o dažnai būna, kad suradę gerą nišą jie ten ir pasilieka. Lietuvai − tai didelis praradimas.
„Investicija į žmones ir intelektą visada duoda gerų rezultatų. Bėda ta, kad tyrimų poreikis šalyje gana ribotas. Vyriausybė neužtektinai skiria pinigų moksliniams tyrimams, nors pagal tai Europoje esame dešimtoje vietoje, todėl kalbėti apie mokslo plėtrą gana sunku. O pagal verslo indėlį į mokslinės praktikos tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuva yra priešpaskutinė Europoje“, – teigė E. Butkus.
