Gynėja skendėjo nežinioje
Tragiško likimo mergaitė Vaiko teisių apsaugos tarnybai neberūpi. Kad iš ketvirto aukšto iškritusi septyniolikmetė iš medikų globos dar praėjusią savaitę grąžinta fiziniu ir psichologiniu dukters gniuždymu įtariamai Audronei Karpavičiūtei, tarnybos darbuotojos sužinojo tik vakar.
Toks Savivaldybės darbuotojų, privalančių mergaitės neišleisti iš akiračio ir ginti nuo savo teisėmis piktnaudžiaujančios motinos, elgesys stebina net visko mačiusius teisėsaugos pareigūnus.
Prieš mėnesį iš ket-virto aukšto iškritusi septyniolikmetė Vaiva Žižytė jau namuose.
Po vos tragedija nesibaigusios traumos mergaitė nevaldo rankų, beveik nevaikšto, jai reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Tačiau penktadienį iš Vilniaus Santariškių klinikos išleistą nepilnametę prižiūri jos fiziniu ir psichologiniu gniuždymu įtariama A.Karpavičiūtė. Kaip motina, kuriai už piktnaudžiavimą savo teisėmis iškelta baudžiamoji byla, rūpinasi bejėge dukterimi, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams neberūpi.
Kad V.Žižytė išleista namo, žurnalistai sužinojo anksčiau nei nuolatos ja rūpintis privalančios Savivaldybės darbuotojos. Dar pirmadienį Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresnioji socialinė darbuotoja Vitalija Augustinavičienė negalėjo pasakyti, kur yra sunkiai traumuota V.Žižytė. „Nežinau, ar paleista iš ligoninės. O kur ją grąžins – prokuratūros reikalas“, – aiškinosi V.Augustinavičienė. Vakar Vaivos iš akiračio paleisti neturinti darbuotoja jau tvirtino žinanti naujieną – iš Santariškių ligoninės sulaukė faksu atsiųsto pranešimo, jog nepilnametė išleista. Tačiau kur – V.Augustinavičienei vėlgi buvo mįslė. „Tik iš jūsų dabar išgirdau, kad ji pas mamą“, – prisipažino neva mergaitės gynėja.
Kad ne vieną kartą pačiai V.Augustinavičienei padedant iš ribas peržengiančios mamos namų išėjusi Vaiva dabar vėl liko absoliučioje jos valdžioje, darbuotojos nestebino. „Kad A.Karpavičiūtei pareikšti įtarimai, dar nieko nereiškia. Be to, kas dabar tokia mergaite rūpinsis?“ – nieko blogo neįžvelgė V.Augustinavičienė.
Darbuotoja, nežinojusi, kad Vaiva išleista iš ligoninės, vis dėlto tikina kasdien skambindavusi medikams pasiteirauti apie jos būklę. „Tik labai sunku susisiekti su skyriaus vedėju: žmogus operacijas atlieka. Be to, ir mes darbo turime – teismuose dalyvaujame, žmones konsultuojame“, – savo nežinojimą užimtumu teisino V.Augustinavičienė.
Padėti neskuba
Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai stebina neveiklumu.
Pasiteiravus, kokių veiksmų imsis Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pagaliau bent jau iš žurnalistų sužinojusi, kad V.Žižytė toliau gydosi įtariamosios mamos namuose, specialistė atsakyti nesugebėjo. „Aš negaliu nuspręsti, ką reikia daryti. Yra kas vaduoja atostogaujančią skyriaus vedėją, tarsimės ir su prokuratūra. Bandysime aplankyti Vaivą, žiūrėsime, kokia situacija“, – kalbėjo V.Augustinavičienė.
Vis dėlto vakar po pietų darbuotoja kartu su policijos pareigūnais nuvyko pas A.Karpavičiūtę. Tačiau buto durų jiems niekas neatidarė. Kaip susisieks su motinos bute įkalinta mergaite, V.Augustinavičienė negalėjo paaiškinti. Po netrumpos pauzės darbuotoja neužtikrintai patikino: dirbsime, stengsimės, kad įsileistų. Tačiau operatyviai reaguoti į situaciją privalančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pastangos kelia abejonių. „Su A.Karpavičiūte kalbėjomės telefonu. Ji teigė norinti gauti raštišką pranešimą, kad norime aplankyti Vaivą“, – aiškino V.Augustinavičienė. Tačiau tokio rašto tarnyba vakar dar nebuvo surašiusi. „Ant jo pasirašyti turinčią tarnybos vedėją laikinai pavaduojanti darbuotoja tvarko kitus reikalus“, – teisinosi V.Augustinavičienė.
Veiklos metodai stebina
V.Žižytei iškritus iš ketvirto aukšto 1-ojo policijos komisariato pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė tvirtino, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos neabejotinai žinojo, kad penktadienį septyniolikmetė turėjo būti išleista iš gydymo įstaigos. Pareigūnė neslėpė nuostabos tarnybos darbuotoja nerūpestingumu.
„Bylos tyrėja ir V.Augustina-vičienė praėjusią savaitę lankėsi pas mergaitę ligoninėje. Visi žinojome – ir jos, ir aš, kada nepilnametė išleidžiama. Tą galiu patvirtinti. Dar netgi ketvirtadienį su V.Augustinavičiene apie tai kalbėjomės ir specialistė pripažino, kad nežino, kaip elgtis. Tarnyba savo nežinojimą nebent gali pateisinti tuo, kad iš ligoninės nebuvo gavusi oficialaus popieriaus“, – pabrėžė K.Ulienė. Anot pareigūnės, vos Vaivai grįžus pas jos gniuždymu įtariamą motiną, Vaiko teisių apsaugos tarnyba privalėjo lankytis A.Karpavičiūtės namuose ir užtikrinti, kad mergaitei nebūtų daromas spaudimas ir ja tinkamai rūpinamasi.
K.Ulienės teigimu, būtent nuo tarnybos pateiktos informacijos priklauso, ar A.Karpavičiūtei galima patikėti šiuo metu bejėgiškos būklės dukters priežiūrą. „Dabar visų žvilgsniai nukreipti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, bet jai trūksta iniciatyvos ir informacijos, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Tarnyba tikisi, kad prokuratūra čia kažką padarys. Bet tai ne mūsų kompetencija. Aš negaliu A.Karpavičiūtei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja, jei nėra iš tarnybos rašto, kad motina dukrai daro neigiamą poveikį“, – pabrėžė prokurorė.
Pokalbis nebuvo malonus
K.Ulienė neslėpė, kad praėjusią savaitę pokalbis su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojomis buvęs toli gražu ne malonus. „Vyresnėms moterims turiu pakėlusi balsą įrodinėti, kad pagal įstatymą jos yra vienintelės nukentėjusios mergaitės atstovės. Ir jos paleidimas iš ligoninės bei derinimas, pas ką ji turėjo sugrįžti, buvo tik tarnybos pareiga“, – teigė K.Ulienė. Anot jos, kol tarnyba nesiima veiksmų, nėra jokio teisinio pagrindo apriboti A.Karpavičiūtės veiksmus prieš savo dukrą.
Šiuo metu A.Karpavičiūtei paskirta tik kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jei pasitvirtins įtarimai, kad piktnaudžiaudama motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichologiškai gniuždė nepilnametę dukrą, jai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tačiau, anot K.Ulienės, veikiausiai baudžiamoji byla teismo vasarį dar nepasieks. Prokurorės teigimu, kol kas neatlikta nuosekli V.Žižytės apklausa, būtinas psichologinis tyrimas. „Čia ir susiduriame su didžiausia problema – Panevėžyje neturime tinkamų psichologų. Galbūt kiti miestai padės“, – vylėsi K.Ulienė.
2003-iųjų gegužę įsigaliojęs įstatymas dėl tėvų piktnaudžiavimo savo padėtimi sunkiai įsibėgėja. „Kiek žinau, per tą laiką remiantis šiuo įstatymu bausmė pritaikyta tik vienam asmeniui“, – teigė prokurorė. Netrukus Apylinkės prokuratūra teismui turėtų atiduoti nagrinėti bylą, kurioje tėvas kaltinamas fiziniu ir psichologiniu smurtu prieš du mažamečius ir vieną nepilnametį. „Vaikai ne tik patyrė psichologinį smurtą, matydami, kaip girtas tėvas nuolat puldinėja mamą, bet ir patys būdavo skriaudžiami, kai bandydavo užstoti motiną“, – pasakojo K.Ulienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, žinodama, kad traumuota nepilnametė išleidžiama iš ligoninės, privalėjo kartu su medikais priimti sprendimą, kur ją apgyvendinti. „Šioje situacijoje, kai tarp dukters ir mamos nėra kontakto, emocinio ryšio, nemanau, kad mama būtų pajėgi užtikrinti mergaitei psichologinę pagalbą. Tačiau būdama tokios būklės nepilnametė į globos namus sugrįžti taip pat negalėjo“, – mano R.Šalaševičiūtė. Anot jos, Vaiko teisių apsaugos tarnyba mergaitės dabar negali palikti likimo valiai ir paleisti iš akiračio. Ji privalo pasirūpinti, kad nukentėjusioji bent jau būtų lankoma socialinio darbuotojo.
Aplankyti nesiryžta
Šiuo metu neįgalią dukrą prižiūrinti A.Karpavičiūtė taip pat neslėpė pasipiktinimo Vaiko teisių apsaugos tarnyba. „Aš iki paskutinės minutės nežinojau, kas Vaivą iš ligoninės pasiims. Kaip čia dabar išeina: motinai žudikei dukrą atidavė! Vadinasi, dabar, kai jai reikalinga intensyvi slauga, šou pasibaigė? Mergaitė tebuvo reikalinga tam, kad per ją su manimi susidorotų. Kaip Vaiva dabar prižiūrima, nebeįdomu niekam – nei Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nei tam jos mylimajam“, – įsitikinusi motina.
Moteris teigė vengianti su dukra kalbėtis apie tai, kas įvyko tragišką sausio 6-osios naktį. „Ji man tepasakė, kad nenorėjusi nusižudyti ir kad gailisi tiek pridirbusi“, – tikino A.Karpavičiūtė.
Sunkias traumas patyrusios Vaivos kol kas neaplankė ir jos draugas Donatas Stankevičius, dėl kurio ir atsivėrė praraja tarp mamos bei dukters. Mėnesį su mergina nebendravęs jaunuolis teigė pirmadienį jau važiavęs į Vilnių pas V.Žižytę, bet pusiaukelėje apsisukęs turėjo grįžti namo – žurnalistai jam pranešę, kad mylimoji jau sugrįžusi.
Nueiti pas Vaivą į namus kaimynystėje gyvenantis D.Stankevičius nesiryžta. „Esu garantuotas, kad manęs neįsileis. Ieškosiu būdų, kaip ją pasiimti. Ir mano mama žada padėti. Bet kol Vaivai nėra 18-os, tai neįmanoma“, – rankas nuleido Donatas.
22 metų vaikinas tikino visapusiškai galintis pasirūpinti bejėge ir ilgai gydytis priversta Vaiva, nors šiuo metu neturintis oficialaus darbo, dar besimokantis vidurinėje mokykloje. „Laukiu skambučio iš draugo – jis turi su savo viršininku pasikalbėti, kad mane priimtų į darbą. Šiaip turiu daug pasiūlymų, bet renkuosi, kur geriau“, – kalbėjo nuo rugsėjo darbo vis dar ieškantis Donatas. Šiuo metu vaikinui dar neišnykęs ir teistumas. „Buvome su draugu užpulti, gynėmės. Kadangi aš mažiau nukentėjau nei užpuolikas, likau kaltas. Dviem metams lygtinai nuteisė. Rugsėjį turėtų baigtis lygtinumas“, – apie gyvenimo peripetijas pasakojo D.Stankevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
