Šventę sumanė, kad nepasimirštų tradicijos
„Muša mane pagaliais, degina mane ugnimi, pjausto peiliais, ir visi mane myli“. Šią mįslę įminti, atsakyti, kad taip įmantriai pasakojama apie duoną, veikiausiai nebūtų sunku nė vienam praėjusį savaitgalį įvykusios naminės duonos kepėjų šventės dalyviui – renginyje visi jie susipažino su svarbiausiomis duonos kepimo, ragavimo tradicijomis.
Šiemet jau dvyliktą kartą organizuota šventė „Visur duona su pluta“ sumanyta ir pradėta rengti Miežiškių seniūnijoje. Jos autorė ir rengėja – Nevėžio bendruomenės namų vadovė Stasė Eigirdienė.
Būtent ji renginyje išpasakojo galybę informacijos apie senąsias duonos kepimo tradicijas. Jas sakosi pažinusi tėvų namuose, iš jų prisimenanti, kaip duonai kepant atėjusių kaimynų namo neišleisdavo, kol kepimo procesas nesibaigęs – išeinantis svečias esą skalsą išnešiantis, duonos namuose stigs. Ir apie rugių vertingumą supratusi – šių javų miltuose tiek visko vertingo esama, kad iš jų kepamai duonai gardinti net druskos ar cukraus nereikia, sodraus skonio juose ir taip pakanka. Priminė ir kad pirmąją duonos riekę atpjauti privalo namų šeimininkas, šeimynos tėvas, nes juk jis rugius duonai augina. Tik jei jau nei tėvo namuose nelikę, nei sūnaus nėra, ši pareiga atitekdavusi moterims. Būtent juoda ruginė duona, pasakojo S.Eigirdienė, visais laikais buvusi kasdienis lietuvių maistas, kvietinių miltų pyragas buvo kepamas tik šventėms. Norėdama, kad šios anuomet tokios svarbios tradicijos nebūtų pamirštos, kultūros darbuotoja ir sumanė kasmetį renginį.
Originalus produktas išgarsino
Miežiškių seniūnijoje anksčiau rengta šventė šiemet, kaip ir prieš metus, vyko netoli Krekenavos, Radviliškiuose, ūkininkų ir verslininkų Audronės ir Albino Kisielių sodyboje. Didžiulį išpuoselėtą plotą renginiui šie žmonės užleidžia neatsitiktinai – būtent su švente „Visur duona su pluta“ susijusi svarbi jų verslo dalis – prieš keletą metų sumanę į kepinių asortimentą įtraukti tikrą naminę duoną, recepto ir raugo ieškodami susisiekė su originalaus renginio organizatore S.Eigirdiene. Ši kepyklos šeimininkus supažindino su nibragaliete Petronėle Kuruliene, kuri ir išmokė tradicinę duoną kepti, pirmajam duonos kepimui netgi tešlą kepyklon atvykusi maišė. Dabar Kisieliai sako galintys pasidžiaugti, kad „Petronėlės duona“ pamėgta pirkėjų, kad be mielių, iš raugo kepamam produktui net parodos „Agrobalt“ medalis skirtas. O A.Kisielienę pirkėjai, verslo partneriai neretai Petronėle pavadinantys.
Belaukiant kepančios duonos – linksmybės
Šventėje visi susidomėjusieji duonos kepimo tradicijomis ne tik galėjo apie jas išgirsti, pasidairyti po kepyklą, apžiūrėti krosnis ir tešlos rauginimo kubilėlius – norintiesiems buvo sudarytos galimybės net ir tešlą paminkyti, duonos kepalą suformuoti, jį krosnin pašauti, o jau iškepusios riekę su čia pat sumuštu sviestu paragauti. Renginio organizatorės ir dalyvės iš Miežiškių seniūnijos – nevėžietės, trakiškietės – vaišino ir šį kraštą garsinančiais rauguoliais, iš duonos tešlos verdamais duonskryliais, žolelių arbata, net piktos dvasios išrūkinimo procesą demonstravo. Miežiškiuose gyvenantis medžio drožėjas Eduardas Titas ir savo darbus eksponavo, ir čia pat kepyklos savininkams ližes gamino. Velžietis kalvis Saulius Kronis mobiliojoje kalvėje nukaldino žarsteklį.
Į renginį atvykusiems vaikams sodybos šeimininkai Kisieliai dovanojo Lėlių vežimo teatro spektaklį. Susirinkusiuosius visą dieną linksmino, kartu dainuoti, šokti sukvietė miežiškiečių folkloro ansamblis „Ringis“ ir kapela „Rudenėlis“, krekenaviečių kolektyvas „Lokauša“, panevėžiečiai „Raskilos“ ansamblio dalyviai.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
