Lietuvos totorių diasporos atstovai praėjusį savaitgalį
Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose minėjo tautinę Kurban-Bairamo
šventę. Į šį renginį vyko ir Panevėžio totorių bendrijos “Islam Yoldyzy”
(“Islamo žvaigždė”) pirmininkas Islamas Bogatovas. Šventėje jis nebuvo tik
žiūrovas, o kartu su dainininke Lilija Gubaidulina, atvykusia iš Tatarstano, ant
scenos sugiedojo šios Rusijos Federacijos Respublikos himną.
“Paskutinėje himno dalyje dainuojama apie totorius, gyvenančius užsienyje. Ten sakoma: kad ir kaip toli būčiau nuo tėvynės, ji vis vien mano sieloje”, – pasakojo 65 metų I.Bogatovas.
Gimęs Tatarstano sostinėje Kazanėje I.Bogatovas buvo karinis lakūnas, Lietuvoje jis gyvena nuo 1967 metų. Pasak jo, Panevėžio mieste ir rajone dabar yra apie 30 totorių šeimų, bet toli gražu ne visos priklauso vietinei tautinei bendrijai. Visoje Lietuvoje gyvena maždaug 3,5 tūkstančio totorių.
Supažindino su savo kultūra
Totorių bendrija Panevėžyje įkurta 2004 metų balandį. Joje šiuo metu yra apie 20 narių. “Mūsų užduotis – integruotis į Lietuvos ir Europos kultūrą”, – pabrėžė I.Bogatovas. Jis šiuo metu tobulina lietuvių kalbos mokėjimą. Vyras puikiai kalba totoriškai ir rusiškai, šiomis kalbomis rašo eiles.
Jis sakė, kad Panevėžio totorių bendrija ketina prisidėti prie tautinių mažumų bendruomenių rūmų įkūrimo mūsų mieste. Šį projektą kuruoja žinomas katalikų dvasininkas generalvikaras Robertas Pukenis.
Panevėžio totorių bendrija noriai supažindina miesto visuomenę su savo tautos kultūra. Pavasarį mūsų mieste totoriai surengė šventę, į ją visi bendrijos nariai atėjo su tautiniais patiekalais ir vaišino visus renginio svečius – kitų tautybių žmones.
“Jiems mūsų kultūros šventė labai patiko. Žmonės, kurie anksčiau nepažinojo totorių, sakė, kad atėjo kaip svečiai, o išeina kaip giminės, – džiaugėsi I.Bogatovas. – Mes norime parodyti, kad mylime ir gerbiame visų tautybių žmones”.
Totoriai – ne mongolų giminaičiai
Istoriškai susiklostė taip, kad totoriai Lietuvos žemėje gyvena nuo seno. Prieš maždaug 600 metų kunigaikštis Vytautas pakvietė juos į mūsų šalį, nes totoriai buvo labai geri kariai. Jie padėjo kunigaikščiui kovoti su kryžiuočiais.
“Daug kas painioja mūsų tautą su mongolais, tačiau mes nesame su jais giminingi, – patikslino I.Bogatovas. – Mes, totoriai, esame Volgos bulgarų protėviai. Mūsų sostinei, Kazanei, pernai sukako tūkstantis metų. Kazanė išvertus – katilas. Jos herbe pavaizduota gyvatė, nes anksčiau šalia miesto esančiame kalne gyveno daugybė šių padarų”.
I.Bogatovas pernai vyko į gimtąją Kazanę švęsti Tatarstano sostinės tūkstantmečio jubiliejaus su iš viso pasaulio atvažiavusiais totoriais. Kazanė yra didelis miestas, jame gyvena apie 1,2 mln. žmonių. Šiame Rusijos didmiestyje yra ilgiausiais Europoje tiltas (14,5 km). Kazanė sparčiai modernizuojasi, mieste statomas metro.
Pasaulyje yra daugiau kaip 5,5 mln. totorių. Tik 35 proc. jų gyvena savo istorinėje tėvynėje. Kiti įsikūrė įvairiuose pasaulio kraštuose, dauguma – kituose Rusijos regionuose.
Mūsų šalyje totoriai leidžia savo tautinį laikraštį, jo tiražas – 500 egzempliorių. Šį leidinį galime rasti ir internete – tinklalapyje www.tbn.lt. I.Bogatovas sakė, kad šiemet planuojama surengti bendrą Baltijos šalių totorių šventę. Kol kas svarstoma, kur ji vyks – Rygoje ar Vilniuje.
Romanas Zinčenka
tel. 511332, roman@sekunde.com
Nuotr. Lietuvos totorių bendruomenės susirinko Vilniuje minėti musulmonišką Kurban-Bairamo šventę.
