Prieš daugiau nei septynerius metus Lietuvoje įteisinta galimybe kurti Europos bendroves pasinaudota tik vieną kartą.
Lietuvoje veikia viena Europos bendrovė. 2011 m. „Ergo“ pertvarkė savo gyvybės draudimo bendroves Baltijos šalyse ir Lietuvoje įsteigė Europos bendrovės centrinę buveinę – „Ergo Life Insurance“. Daugiau Europos bendrovių yra užderėję Estijoje. Pirmoji tokio tipo bendrovė čia įsteigta 2007 m., kai savo gyvybės draudimo verslą pertvarkė „Sampo“. Tada Estijoje įkurta „Sampo Life“ (dabar – „Mandatum Life“) centrinė buveinė, o Latvijoje ir Lietuvoje – jos filialai.
Estijoje taip pat veikia į Europos bendroves reorganizuotų „Swedbank Life Insurance“ ir „Seesam Insurance“ centrinės buveinės. Ta pati „Ergo“ savo ne gyvybės draudimo bendrovę nusprendė įkurti Estijoje. Nuo šių metų čia veikia „Ergo Insurance“ Europos bendrovės centrinė būstinė. Kaip ir kitų minėtų draudikų atveju, Lietuvoje ir Latvijoje veikla tęsiama per filialus.
„Prieš priimdami sprendimą, kurioje šalyje steigti Europos bendrovės būstinę, atlikome labai išsamią visų trijų Baltijos šalių mokesčių analizę. Pamatėme, kad bendra mokesčių našta skiriasi nesmarkiai. Nors Estijoje reinvestuojamas pelnas apmokestinamas nuliniu tarifu, tačiau, norint pelną išsimokėti, akcininkams reikia sumokėti daug didesnius mokesčius nei kitose Baltijos šalyse“, – teigė „Ergo“ draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius.
Pasak jo, apsisprendimą steigti gyvybės draudimo Europos bendrovę Lietuvoje labiau lėmė ne mokestiniai argumentai, bet turimas klientų portfelis ir pozicijos šioje rinkoje.
Geriau turėti patiems
Europos bendrovės teisinė forma patogi toms įmonėms, kurios veikia keliose ES šalyse, ypač finansų bendrovėms. Tai patvirtina ir Baltijos šalyse veiklą pertvarkiusios draudimo bendrovės.
Pakeitus statusą galima centralizuoti tarptautinio verslo valdymą ir sumažinti tam skiriamas sąnaudas. Pavyzdžiui, „Ergo“ grupė valdybos narių skaičių šiuo metu yra sumažinusi iki 5, o 2000-aisiais jų buvo 16. Kitas pranašumas – galimybė perkelti registruotą buveinę į kitą ES valstybę, jei pasikeitė teisinė ar verslo aplinka.
Mokesčių atžvilgiu valstybė, kurioje įkurta Europos bendrovės centrinė buveinė, tiesioginės naudos negauna. Filialai ir toliau moka mokesčius toje šalyje, kurioje vykdo veiklą. Tačiau esama netiesioginės naudos.
„Europos bendrovės steigimo valstybėje turi būti ir centrinė bendrovės administracija. Tai reiškia, kad Lietuvoje būtų įdarbinta daugiau žmonių, didėtų šalies užimtumas, nuo administracijos darbo užmokesčio būtų mokami gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčiai“, – tvirtino advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Algirdas Pekšys.
Didesnis Europos bendrovių skaičius galėtų būti ir ženklas, parodantis, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos verslui įsikurti.
A. Pekšys atkreipė dėmesį, kad finansinės naudos gautų ir rinkos priežiūros institucijos. Jei Europos bendrovę steigtų finansų ar draudimo paslaugas teikianti įmonė, jos veiklą prižiūrėtų Lietuvos bankas. Šiam prižiūrimi subjektai turi mokėti nustatyto dydžio įmokas.
„Filialų mokamos įmokos yra mažesnės nei šalyje įsteigtų bendrovių. Tad, jei draudimo bendrovė Lietuvoje veiktų ne per filialą, o įsteigusi Europos bendrovę, priežiūros institucija surinktų daugiau lėšų. Be to, didėjant prižiūrimų bendrovių skaičiui, priežiūros institucijai reikėtų daugiau darbuotojų, taip didėtų užimtumas, būtų sumokama daugiau su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių“, – sakė A. Pekšys.
Nematomos kliūtys
Europos bendrovių skaičius nedidelis ir dėl gana menko jų žinomumo, ir ne tik Lietuvoje. Europos Komisija yra pripažinusi, kad naujoji įmonių teisinė forma per mažai žinoma verslo bendruomenėje tiek pačioje ES, tiek už jos ribų. O tai esanti pagrindinė kliūtis, dėl kurios nepasinaudojama Europos bendrovės siūlomais pranašumais.
Kita kliūtis – didelis reikalaujamas įstatinis kapitalas (414 tūkst. litų). Dėl to Europos bendrovės statusas mažesnėms įmonėms finansiškai gali būti neįkandamas.
Be to, įsteigti Europos bendrovę – brangus malonumas. Europos Komisijos duomenimis, „Allianz“ pertvarka kainavo 328 mln. litų. Tiek siekė išlaidos teisininkams bei mokesčių konsultantams, vertimams, registracijai ir kt. Tiesa, 78 mln. klientų visame pasaulyje turinčios finansinių paslaugų grupės pertvarkos kaina – kraštutinis pavyzdys. Tačiau ir vidutinės pertvarkymo į Europos bendrovę sąnaudos, remiantis Europos Komisijos tyrimu, siekia 2,7 mln. litų.
