Lietuviai vis dažniau išreiškia nuostatas, kad nepageidautų turėti kaimynų lenkų. Tai gana naujas reiškinys – iki šiol tautinės mažumos, išskyrus čigonus, būdavo toleruojamos labiau.
Lapkričio mėnesį kompanijos „GfK Custom Research Baltic“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa (išsamios internetinės apklausos būdu apklausta 1 714 gyventojų) atskleidė, kad labiausiai lietuviai netolerantiški socialinėms rizikos grupėms, galinčioms kelti saugumo problemų: narkomanams, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, emocionaliai nestabiliems asmenims, teistiems ar buvusiems nusikaltėliams.
Net 96 proc. apklaustųjų nenorėtų („jokiu būdu“ arba „labiau nenorėtų“) kaimynystėje gyventi šalia narkomanų. 92 proc. kaimynais nenorėtų matyti emocionaliai nestabilių asmenų, o 91 proc. – piktnaudžiaujančių alkoholiu. Kiek atlaidžiau žiūrima į teistus asmenis – 88 proc. nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia tokių asmenų, o 10 proc. nemato jokio skirtumo.
Tačiau lietuviai gana tolerantiški Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams – apklausoje įtraukus klausimą, ar norėtų gyventi šalia asmenų, pažeidžiančių KET, net 60 proc. atsakė, jog jiems „jokio skirtumo“. Vis dėlto 36 proc. nepageidautų tokių kaimynų.
Pastaruoju metu auganti įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl tautinių mažumų švietimo bei kitų teisių užtikrinimo daro poveikį ir bendroms visuomenės nuotaikoms. Pirmą kartą visuomenės nuomonės apklausose užfiksuota gana ryški antipatija lenkų tautybės žmonėms. Šalia kaimynų lenkų nenorėtų gyventi net 51 proc. apklaustųjų (24 proc. nenorėtų „jokiu būdu“ ir 27 proc. – „greičiau nenorėtų“). 2008 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto bei Socialinių tyrimų instituto etninių tyrimų centro atliktoje apklausoje rezultatai buvo visai kitokie – tuomet nenorinčių gyventi kaimynystėje su lenkais buvo tik 9,5 proc. Tuomet apklausa atlikta apklausiant respondentus tiesiogiai, taip pat apklausoje dalyvavo daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tiesa, atliekant tiesiogines apklausas, respondentai gali būti mažiau nuoširdūs, ypač jei teiraujamasi dėl socialiai jautrių temų. „Nepageidaujamų kaimynų“ sąraše „GfK Custom Research Baltic“ 2011 m. atliktoje apklausoje lenkai aplenkė žydus (45 proc. nenorėtų gyventi šalia jų), rusus (20 proc.), estus (14 proc.) bei latvius (11 proc.). Didžiausia socialinė distancija su lenkais pastebima Šiauliuose ir Klaipėdoje, su rusais – Vilniuje. Vis dėlto labiausiai iš visų etninių grupių būtų nemėgstami čigonai – net 87 proc. apklaustųjų nenorėtų kaimynystėje gyventi su jais.
Labiausiai iš visų etninių grupių yra nemėgstami čigonai.
Šios tendencijos turėtų nerimo kelti Lietuvos politikams, vis dar bandantiems teigti, kad politinė įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos yra tik atskirų politikų skatinamas reiškinys, neturintis įtakos platesnei visuomenei. Tenka pripažinti, kad emocijos, vyraujančios politiniuose sluoksniuose, galiausiai persiduoda ne tik žiniasklaidai, bet ir keičia bendrą visuomenės požiūrį.
Vertinant toleranciją kitų rasių bei religinių grupių atstovams pastebimas žemas lietuvių pakantumas musulmonams (70 proc. nenorėtų jų matyti savo kaimynystėje ir tik 25 proc. nebūtų jokio skirtumo) bei juodaodžiams (46 proc. vengtų tokių kaimynų, o 44 proc. nebūtų skirtumo).
Kitų socialinių grupių vertinimai išlieka gana stabilūs. Kaip ir daugelyje kitų panašių apklausų, pastebima netolerancija homoseksualios pakraipos žmonėms (56 proc. apklaustųjų nenorėtų gyventi šalia tokių kaimynų), sergantiems AIDS (72 proc.) bei imigrantams ar darbininkams užsieniečiams (49 proc.). Aptariamoje apklausoje buvo įtraukta ir gana nauja žmonių grupė – anksčiau dirbusių užsienio žvalgybai. Į tokius kaimynus lietuviai taip pat žiūrėtų įtariai – 43 proc. nenorėtų gyventi jų kaimynystėje, tačiau 51 proc. būtų tas pats.
Apklausoje galima pastebėti ir tam tikrų teigiamų tendencijų – pavyzdžiui, nemaža dalis apklaustųjų gana palankiai vertina neįgaliuosius bei daugiavaikes šeimas. Tik 14 proc. nenorėtų gyventi šalia neįgaliųjų (12 proc. visai pageidautų tokios kaimynystės, o 75 proc. nebūtų jokio skirtumo), o 30 proc. – šalia daugiavaikių šeimų (13 proc. norėtų tokių kaimynų ir 58 proc. nebūtų jokio skirtumo).
Šios apklausos rezultatai – itin keliantys nerimą, nors būtina pastebėti, kad apklausos rezultatus derėtų vertinti atsargiai: nors jos imtis didelė (1 714 respondentų), ji atlikta internetinės apklausos būdu, todėl jos demografinės ir geografinės atrankos charakteristikos yra specifinės (pvz., respondentų per 45 m. buvo apklausta tik 20 proc., miestų gyventojai sudarė 73 proc. visų apklaustųjų).
