Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys nori, kad dėl PSDF lėšų panaudojimo efektyvumo spręstų prokurorai.
Gali būti, kad sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio kreipimasis į Generalinę prokuratūrą pagaliau sudėlios taškus ant chaotiškos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų panaudojimo istorijos.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) skelbia, kad PSDF lėšos naudojamos su sveikatos apsaugos ministro žinia. Tačiau kartu VLK netiesiogiai pripažino, kad terminuotuosius indėlius padėjo be ministro žinios – ši įstaiga pastaruoju metu tik aiškina, kaip teisingai pasielgė, tačiau išsisukinėja nuo atsakymo, ar PSDF lėšos kaip konkretūs indėliai buvo padėti su ministro žinia. Konkrečiai paklaustas apie indėlius, VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas atsakė: „Atsiprašome, bet nematome tikslo ką nors papildomai įrodinėti.“
O skirtumas, kur padėti pinigus, toks: investavus į Vyriausybės vertybinius popierius pinigai būtų skolinami valstybei, o ne privačiam bankui. Taigi Vyriausybė, kuri skolinasi nuolat, galėjo tam tikru metu persidėti pinigus iš vienos kišenės į kitą, ir pati nesiskolinti iš bankų. VLK 2010 metų rugpjūčio 10 dieną padėjo tris indėlius, kurių suma buvo 430 mln. Lt.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat priekaištavo VLK dėl to, kad jai skiriama lėšų iš brangiai besiskolinančios valstybės kišenės, o ši lėšas (nors ir nebūtinai tas pačias) už mažesnes palūkanas paskolino privatininkams.
Tiesa, VLK teigia, kad investavus į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius, „bent pusei metų būtų prarasta galimybė prireikus jas nedelsiant panaudoti, nes to daryti neleistų obligacijų išpirkimo terminai“.
Visa PSDF lėšų istorija iki šiol pilna neaiškumų. Į nesusipratimų katilą sukrito keletas dalykų: šimtamilijoninės sumos, procentai, datos, įstatymų straipsniai, visuomenės ir politikų pasipiktinimas visais iš eilės. Tačiau priekaištų galima pažerti visų pirma Valstybės kontrolei, kuri prieštaravo pati sau ir netiksliai manipuliavo skaičiais, ypač trumpindama išvadas pranešime spaudai. Šiuos skaičius po to pasigavo ir žiniasklaida.
Svarbiausias dalykas, kad viršplaninių lėšų, kurių per 2010 metus buvo surinkta 355 080 mln. Lt, tais pačiais metais nebuvo galima panaudoti, taigi Valstybės kontrolė šiuo atveju paprieštaravo pati sau. Ji sukritikavo VLK už tai, kad ši papildomai surenkamas lėšas galėjo skirti gydymo įstaigoms, tačiau tuo pačiu metu teigė, kad nėra aiškios tvarkos, kaip tai padaryti, tai yra, kaip patikslinti PSDF biudžetą.
Daug aistrų sukėlė 700 mln. terminuotųjų indėlių, apie kuriuos paskelbė Valstybės kontrolė. Realiai indėliams naudota suma buvo kur kas mažesnė. VLK, sausį ir vasarį padėjusi indėlių už 272 mln. litų 3 ir 6 mėnesiams, šiomis lėšomis metų viduryje jau laisvai disponavo ir galėjo dar kartą padėti kaip terminuotus indėlius rugpjūčio mėnesį. Tokių būdu 2010 metais buvo padėti iš viso šeši indėliai, kurių bendra suma sudaro 700 mln. Lt.
Nėra visiškai teisingi ir teiginiai, kad „nors VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2010 m. viršytas 551 mln. Lt, visgi iš valstybės papildomai skirta 314 mln. Lt biudžetui subalansuoti“. Papildomi valstybės asignavimai skirti dar 2009 metų pabaigoje tvirtinant PSDF biudžetą, o perviršis suskaičiuotas tik 2010 metų pabaigoje. Taigi lėšos skirtos dar nežinant apie pajamų perviršį.
VLK tvirtina, kad viską darė su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) žinia. SAM iš tiesų žinojo apie fondo gaunamas neplanuotas lėšas. Būtent dėl to buvo keliamas vadinamasis „įkainis“ arba „balas“ (nuo 0,81 ct iki 0,89 ct) ir tam kompensuoti buvo išleidžiamos 2010 metų pradžioje rezerve buvusios lėšos, kurias panaudoti galima netikslinant biudžeto. Balo kėlimui buvo galima panaudoti 2010 metų pradžioje rezerve buvusius 330 mln. Lt, tačiau buvo panaudota 204 mln. Lt. Buvo galima išleisti nebent dar likusius 126 mln. Lt, tačiau čia ir pasireiškė VLK „konservatyvumas“, apie kurį nuo pat pradžių kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
