Panevėžio dienraštis „Sekundė“ 2013 02 13, Nr. 36, išspausdino gausiai iliustruotą korespondentės Ingos Kontrimavičiūtės straipsnį „Tiltas tarp gyventojų ir valdžios“. Šiame straipsnyje cituojamos Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininko K. Binkio ir Panevėžio miesto „Rožyno“ bendruomenės pirmininkės R. Šerplienės mintys apie bendruomenių šiandieną.
Straipsnio pavadinimas irgi atspindi tam tikrą bendruomenės veiklos aspektą. Jeigu palaikysime bendruomenės kaip tilto tarp žmonių ir valdžios įvaizdį, tai reikia turbūt suprasti, kad tiltas jungia, o ne skiria, ir kad jis turi būti tvirtas ir patikimas.
Apie pirmąją dalį mano nuomonė aiški ir paprasta. Kuo mūsų savivalda labiau priartės prie tikrosios savivaldos, tuo šiuo tiltu eismas bus intensyvesnis į abi puses. O štai dėl šio tilto tvirtumo bei patikimumo reikėtų pakalbėti plačiau.
Kas teikia bendruomenėms stiprybės?
Rengiant PRBS strategiją 2011–2015 metams, paaiškėjo, kad rajono bendruomenių stiprybė yra didelis jų skaičius ir išsidėstymas visoje savivaldybės teritorijoje, kad vis daugiau bendruomenių imasi atsakomybės už savo gyvenamąją vietovę, kad gerėja bendradarbiavimas su vietos valdžia.
Kaip silpnoji bendruomenių pusė buvo įvardinta silpna materialinė bazė ir nelengva finansinė padėtis. Be to, bendruomenių lyderiams trūksta organizacinių gebėjimų, verslumo, finansų valdymo žinių, tarp bendruomenių lyderių mažai jaunimo.
Sąjungos pirmininkas K. Binkis laikraštyje įvardijo vieną iš didžiausių kaimo problemų – lyderių stoką. Kai garbaus amžiaus bendruomenės pirmininkas išeina į du kartus užtarnautą poilsį (pirmą kartą darbovietėje, antrą – bendruomenėje), neatsiranda norinčiųjų ir galinčiųjų jį pakeisti.
Bendruomenių materialinė padėtis, aišku, kasmet stiprėja. Gaunama paramos iš valstybės, Savivaldybės, įvairių fondų. Tai rodo ir projektų įgyvendinimo statistika. Per Panevėžio rajono Vietinės veiklos grupės (VVG) veiklos laikotarpį nuo 2009 m. rajono bendruomenės jau įgyvendino arba įgyvendina 31 kaimo atnaujinimo ir plėtros bei gyventojų sutelktumo didinimo projektą.
Didžiausios projektų lėšos nukreiptos viešiesiems pastatams atnaujinti bei pritaikyti bendruomenės poreikiams bei viešosioms teritorijoms tvarkyti ir tik 3 projektai skirti kaimo bendruomenių verslumo skatinimui.
Neretai susiklosto situacija, kai suremontuotos ir pritaikytos bendruomenės poreikiams patalpos nevisiškai išnaudojamos svarbiausiems bendruomenių tikslams: žmonėms telkti, jų poreikiams tenkinti, bendruomeniškumui, bendruomenių finansiniam savarankiškumui ugdyti. Maža to, iškyla problemų, kaip šį turtą išlaikyti, saugoti, prižiūrėti, kai nėra lėšų.
Matyti vienintelė alternatyva – bendruomenėms reikia tapti ekonomiškai savarankiškoms, pačioms rūpinti savo lėšomis.
Bendruomenių lyderiai nesiryžta imtis socialinio verslo kūrimo. Tam yra įvairių priežasčių: pradinio kapitalo neturėjimas, baimė dėl nuolat besikeičiančių, neprognozuojamų verslo sąlygų, verslumo ir finansų valdymo žinių stoka.
Rajono bendruomenių sąjungos taryba, įvertinusi situaciją, nusprendė parengti ir pateikti Panevėžio VVG projektą „Panevėžio rajono bendruomenių verslumo ir finansinio išprusimo ugdymas“.
Šio projekto pagrindinis tikslas yra ugdyti bendruomenių verslumą ir finansinį išprusimą, skatinti kurti socialines bendruomenių žmonėms reikalingų paslaugų teikimo įmones ir gerinti šių paslaugų prieinamumą.
Svarbiausia priemonė šiam tikslui pasiekti yra bendruomenių lyderių mokymai. Numatoma, kad teorinėje dalyje bendruomenių pirmininkai arba jų deleguoti atstovai (jeigu pirmininkas gerai išmano bendruomenių verslo ir finansų valdymo klausimus), bus mokomi verslo steigimo, planavimo, organizavimo, dokumentų tvarkymo, rinkodaros, marketingo, finansų apskaitos ir kitų dalykų.
Praktinėje dalyje bus organizuojamos išvykos pasisemti patirties į kitų šalies rajonų bendruomenes, kurios jau organizuoja savo verslą. Numatyta ir kitų priemonių. Įsivaizduojame, kad bendruomenių pirmininkai baigę šiuos mokymus jau žinos, kaip organizuoti verslą savo bendruomenėje, mokės parengti verslo planą ir imsis jį įgyvendinti, o bendruomenėms mažiau teks vaikščioti ištiesus ranką ir prašyti paramos, kad galėtų pragyventi.
Man patiko tame pačiame laikraštyje išsakyta M. Romerio universiteto profesorės I. Leliūgienės mintis, jog Lietuvos universitetams reikėtų pagalvoti apie profesionalių bendruomenės darbuotojų rengimą. Tai būtų idealus variantas.
Tik čia jau reikalingi politiniai sprendimai. O svarbiausia – atsakyti į klausimą, kur tokie profesionalai dirbs ir kas mokės už jų darbą. Bet čia jau kitas klausimas. Kol kas – „profesionalus“ bandysime rengti savo jėgomis.
Bendruomenių finansinio savarankiškumo didinimas šiuo metu – viena iš svarbiausių veiklos krypčių. Tai ir pagrindinė tilto tarp gyventojų ir valdžios atrama.
Rimantas Banevičius
PRBS tarybos narys
