Koalicija iš keturių partijų jau suformuota, nepaisant prezidentės perspėjimų, kad nerems koalicijos, kurioje dalyvaus Darbo partija.
„Vaivorykštės“ koalicijos neva labiau pageidaujanti Dalia Grybauskaitė vis dėlto pasiūlė Algirdą Butkevičių kandidatu į premjero postą, taip iš dalies susitaikydama su daugumos sudarymo faktu. Tačiau keturių partijų koalicija taip pat gali būti vadinama „vaivorykštine“, nes jos pažiūros, ypač vertybiniais-kultūriniais aspektais, gali labai skirtis.
Prieš Seimo rinkimus vykdytas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkų projektas „Manobalsas.lt“ leido atskleisti ne nugludintas ir partijų programose užfiksuotas ideologines pozicijas, bet ir politikų asmenines nuostatas. Tai leidžia identifikuoti tikrąsias pozicijas įvairiais klausimais, nes partijos vis dėlto susideda iš gyvų žmonių. O jų asmeniniai požiūriai ne visuomet gali sutapti su „oficialia“ partijos deklaruojama nuostata.
Ekonomiškai – kairioji koalicija
„Visas keturias būsimos koalicijos partijas labiausiai sieja panašios, kairiosios pažiūros į ekonominius klausimus, – teigia vienas projekto „Manobalsas.lt“ vykdytojų Mažvydas Jastramskis. – Visos šios partijos yra linkusios pasisakyti už didesnį pinigų perskirstymą, didesnį valstybės reguliavimą. Tai buvo aišku ir rinkėjams rinkimų kampanijos metu – kad šios partijos labiau akcentuoja socialinį-ekonominį teisingumą, o ne asmeninę atsakomybę.“
Anot M. Jastramskio, ypač panašios yra socialdemokratų ir Darbo partijos pozicijos, kurias galima įvardyti kaip „ekonominio populizmo“ nuostatas. Nors Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas asmeniškai linkęs save vadinti bemaž liberalu, didesnė dalis partijos vertinant ekonominę sferą yra centro kairėje. Apie tai užsiminė ir Kęstutis Daukšys, juokaudamas, kad jis pats yra centro kairėje, nors V. Uspaskichas yra centro dešinėje.
Bene labiausiai išsibarsčiusią poziciją ekonominiais klausimais turi „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai. Nors partijos nuostatų „vidurkis“ yra artimas socialdemokratų ir Darbo partijos požiūriams, tarp „Tvarkos ir teisingumo“ narių galima užtikti ir politikų, pritariančių dešiniosioms, liberalioms idėjoms.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ekonominės pažiūros yra sunkiausiai nuspėjamos, nes tik du LLRA nariai, įskaitant ir jos lyderį Valdemarą Tomaševskį, atsakė į „Manobalsas.lt“ anketas. Tačiau turint galvoje, kad LLRA rinkėjai yra vieni iš mažiausias pajamas gaunančių gyventojų, nenuostabu, jog LLRA lyderiai taip pat akcentuoja valstybės reguliavimą ir kairiąsias pažiūras.
„Kitas vienijantis bruožas – tai pragmatiškas požiūris į santykius su Rusija ir nuosaikų sovietmečio vertinimą, – nurodė M. Jastramskis. – Tai pasireiškia ir kalbant apie energetinės nepriklausomybės siekius.“ Ši linija yra bene svarbiausia, skirianti Lietuvoje dešiniąsias ir kairiąsias partijas. Konservatoriams ypač būdingas kategoriškas sovietmečio vertinimas ir kritiškas požiūris į dabartinę Rusiją, taip pat – siekis kuo greičiau užsitikrinti nepriklausomybę nuo rusiškų energetinių resursų tiekimo. Kairiųjų pažiūrų partijos, sudarančios koaliciją, šiais klausimais turi bemaž priešingą poziciją – ieškoti kompromisų su Rusijos energetinėmis įmonėmis ir neskubėti su konservatorių pradėtais strateginiais projektais.
Vertybiniai skirtumai
Didžiausi skirtumai tarp koaliciją sudarančių partijų pastebimi kultūriniuose-vertybiniuose klausimuose. „Tai nėra labai svarbi sritis, tačiau skirtumų kultūriniuose-moraliniuose vertinimuose yra tiek tarp partijų, tiek ir pačių partijų viduje“, – pastebi M. Jastramskis.
Partijų atstovų nuostatų tyrimas rodo, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nuostatos bažnyčios, homoseksualų teisių, lietuviškumo puoselėjimo klausimais yra gana artimos konservatoriams. Šia prasme „Tvarka ir teisingumas“ galėtų būti laikoma dešiniąja partija. Dar didesni „konservatoriai“ vertybine prasme turėtų būti LLRA. Būtent ši net įtraukė į derybas dėl koalicijos pageidavimą, kad nebūtų blokuojami jų siūlymai „pasaulėžiūros srityje“. Šios pasaulėžiūros nuostatos tam tikru metu gali išryškinti rimtus skirtumus tarp koalicijos partnerių dėl vertybinių pažiūrų.
Kita vertus, kaip teigė politologas, LLRA nėra ta vienijanti koaliciją partija, be kurios viskas žlugtų. Be to, kultūriniai-vertybiniai požiūriai buvo skirtingi ir tarp buvusios koalicijos partnerių, konservatorių ir liberalų. Šie skirtumai nedarė esminės įtakos koalicijos elgesiui.
Vis dėlto pats didžiausias išsibarstymas pagal vertybines-moralines nuostatas fiksuojamas socialdemokratų partijoje. „Šioje partijoje yra ir konservatyvesnių, ir liberalesnių politikų, ypač žvelgiant į jaunesnę kartą, – aiškino M. Jastramskis. – O įdomu tai, kad pats A. Butkevičius savo pažiūromis yra labiau konservatyvus net už Andrių Kubilių.“
Ar nesutrukdys būsimai koalicijai sklandžiai bendradarbiauti vertybiniai klausimai, paaiškės po pirmųjų potencialių konfliktų. Viena vertus, tiek socialdemokratai, tiek Darbo partija iš principo žiūri į vertybinius klausimus atsainiai, tačiau jei, tarkime, LLRA norės pasiūlyti itin radikalius konservatyvius projektus (pvz., dėl abortų uždraudimo ar privalomojo tikybos dėstymo mokyklose), pasipiktinimas kairiųjų stovykloje gali kilti.
Ne mažesnį smalsumą kelia ir tai, kaip pavyks rasti bendrą kalbą vienoje koalicijoje atsidūrusiems tokiems politikams kaip Petrui Gražuliui ir Aušrinei Marijai Pavilionienei. Tokie susikirtimai pasaulėžiūros klausimais gali paskatinti ir rimtą skilimą koalicijoje, nes čia kompromisinis susitarimas gali būti apskritai neįmanomas.
