Rugsėjo ir spalio mėnesiais Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atliko neplaninį miesto turgaviečių patikrinimą. Tokie reidai buvo rengiami visoje šalyje.
Pažeidimų mažiau
Tarnybos duomenimis, nuo 2008 metų turgaviečių ir turgelių padaugėjo du su puse karto. Šiuo metu Lietuvoje veikia 242 turgavietės. Panevėžyje – penkios.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo Žydrūno Vaišvilos teigimu, pastaraisiais metais pažeidimų turgavietėse ir prekyvietėse nustatoma gerokai mažiau nei anksčiau, vis dėlto jų neišvengiama.
Pasenusi duona
Jau kelintą kartą inspektoriams teko bausti „Žaros“ turgavietėje po stogu prekiaujančią duonos gaminių pardavėją. Kaip teigia vyriausioji maisto produktų inspektorė Jūratė Vaitiekūnienė, šios pardavėjos apsileidimu nepatenkinti ne tik pirkėjai, bet ir šalia prekiaujantys pardavėjai.
Biržų duonos gaminiais prekiaujanti moteris siūlo produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, pirkėjai skundėsi įsigiję supelijusios duonos, bandelių. Kiti pardavėjai nepatenkinti netvarkinga, nešvaria jos darbo vieta. Po pakartotino patikrinimo vėl radus tokią pat situaciją, pardavėjai buvo skirta 500 litų bauda.
Daugiau tokių piktybiškų pardavėjų Panevėžio turgavietėse nenustatyta.
„Dabar dažniausiai lemiamą žodį taria vartotojas. Vieną kitą kartą įsigijęs pasenusių produktų ne tik daugiau neis į tą vietą pirkti, bet ir praneš mūsų tarnybai“, – sako Ž. Vaišvila.
Pastaruoju metu skundų gerokai sumažėjo, galbūt vartotojai patenkinti įsigyjamais produktais.
Pasitaiko ir senų produktų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai vien per rugsėjo mėnesį šalyje patikrino 413 prekiautojų 69 turgavietėse. Panevėžyje iš visų penkių turgaviečių pasirinktinai patikrina 12 prekeivių.
Keliose vietose rasta pasibaigusio galiojimo produktų, prekių ženklinimo pažeidimų.
Specialistai pastebi, kad, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pažeidimų, ypač ženklinimo, sumažėjo.
Ženklinant dažniausiai klaidingai nurodoma maisto produktų kilmės šalis, etiketėse pateikiama ne visa reikiama informacija. Pasitaikė atvejų, kai maisto produktai buvo pardavinėjami visai be ženklinimo etikečių, kai kurie prekybininkai negalėjo pateikti maisto produktų įsigijimo dokumentų ar pateikė juos klaidingai užpildytus, užfiksuota ir maisto produktų tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo atvejų.
Tarp šiurkščiausiai pažeidusiųjų higienos taisykles panevėžiečių nėra. Ž. Vaišvila primena, kad norint įsigyti saugių produktų, juos reikėtų pirkti turgavietėse ar ūkininkų turgeliuose, o ne prieigose, prie parduotuvių ar šalikelėse, kur nėra jokios kontrolės.
Nors pažeidimų turgavietėse nustatoma gerokai mažiau nei anksčiau, vis dėlto jų neišvengiama.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
