Tikėjimo broliams – kritikos strėlės

Panevėžyje veikia vienuolika religinių bendruomenių, iš
jų septynios – negausūs naujieji judėjimai. Į bet kurio iš jų pamaldas
užsukusius naujokus sutinka ypač malonūs senbuviai, spaudžiamos rankos tarsi
seniems draugams. Tačiau katalikų dvasininkai į tokių netradicinių religinių
bendruomenių veiklą žiūri itin kritiškai ir jas įvardija kaip įregistruotas sektas.

Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčios pastorius Ramūnas Kairys tikina, kad juos žmonės su sektomis painioja tik iš nežinojimo.

„Tai protestantiškas, ne katalikiškas judėjimas. Mes akcentuojame Sekminių šventę“, – svarbiausią skirtumą nurodė R.Kairys. Tačiau jis pats tikino žinąs, kad Panevėžyje vis dėlto sektos egzistuoja. „Mes turime atsakomybę perspėti žmones, ką rinktis“, – pabrėžė pastorius.

Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčios judėjimas Lietuvoje veikia nuo 1914-ųjų, Panevėžyje pradėjo reikštis tik 1985 metais. Ji dar prieš ketvertą metų Teisingumo ministerijai yra pateikusi dokumentus dėl oficialaus pripažinimo, tačiau iki šiol jo nesulaukė. „Seimas įtraukia į darbotvarkę klausimą dėl mūsų pripažinimo, bet kažkodėl nesvarsto. Mums tai nesuprantama“, – stebėjosi pastorius.

Šiuo metu Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia vienija 100 panevėžiečių, nors dar prieš keletą metų jos bendruomenė buvo keturis kartus didesnė. „Dėl verslininko įsikišimo įvyko skilimas ir mūsų žmonės pasuko į kitas bendruomenes. Buvo tokia situacija, kai atėjęs žmogus užsigeidė kitų tikslų“, – apie bažnyčią sukrėtusį skandalą kalbėjo R.Kairys.

Pastoriaus teigimu, jų bendruomenė išsilaiko tik iš tikinčiųjų aukų. Tai vienintelis jos finansavimo šaltinis. Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia akcentuoja dešimtinės mokestį – 10 proc. nuo tikinčiojo gaunamų pajamų.

„Čia nėra nieko blogo – apie tai kalba ir Dievo žodis“, – tikino R.Kairys. Anot jo, trūkstant lėšų bendruomenė dar neturi savo patalpų. Šiuo metu pamaldoms renkasi į išsinuomotą VšĮ „Linelis“ choreografijos salę. „Nėra lengva išsilaikyti, nes nuoma nepigiai kainuoja. Lietuvoje mūsų sąjunga vienija 21 bendruomenę. Vieni kitus ir palaikome“, – aiškino pastorius.

Šis religinis judėjimas dar prieš gerą dešimtmetį pradėjo savo namų Panevėžyje statybą, tačiau kada jie atvers duris, R.Kairys negali pasakyti. „Iš pradžių jis nebuvo statomas kaip visuomeninės paskirties pastatas, todėl dabar jo negalime užbaigti, kol nepakeista statinio paskirtis. Labai sudėtinga sutvarkyti dokumentus“, – pasakojo R.Kairys.

Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčią katalikų dvasininkai vertina atsargiai. Nors pastorius tikina su tradicinių religijų atstovais randantys dialogą, tačiau prisiminė atvejų, kai katalikų kunigai kategoriškai perspėdavo tikinčiuosius nenuklysti į kitą tikėjimą. „Vienos pas mus norėjusios pasikrikštyti mergaitės tėvai, nežinodami, kas mes esame, nuėjo pasiteirauti apie mus pas kataliką kunigą. Po jo netolerantiškos kalbos mama padarė išvadą: nežinau, dukra, kur tu eini, bet į Katalikų bažnyčią tavęs daugiau nebeleisiu“, – pasakojo R.Kairys.

„Panevėžio vynuogyno“ religinė bendruomenė vienija dar tik apie 30 narių. Anot jos pastoriaus Žilvino Škulevičiaus, pas juos susirenka tie, kurie tradicinėse bažnyčiose jautė teologinio intelektualumo stoką.

„Panevėžio vynuogynas“ Panevėžyje veikia tik nuo 2005-ųjų. Šio religinio judėjimo šaknys siekia sekmininkų bažnyčią. Iki tol šis judėjimas vadinosi krikščionių bažnyčia „Viltis“. „Pamatėme, kad mes niekuo nesiskiriame nuo pasaulinio judėjimo „Vynuogynas“, todėl į jį įsijungę pakeitėme ir pavadinimą“, – aiškino Ž.Škulevičius. „Viltis“ dar 1992-aisiais buvo įregistruota kaip juridinis asmuo. „Panevėžio vynuogynas“, anot pastoriaus, dar tvarkosi registracijos dokumentus.

Pastoriaus teigimu, ši bendruomenė išsilaiko taip pat tik iš tikinčiųjų suaukotų lėšų. Anot jo, to pakanka, kadangi negausios bendruomenės išlaidos nėra didelės. „Dešimtinė nėra privalomas dalykas. Nebent pats žmogus vadovaujasi nuostata tokią dalį paaukoti“, – aiškino apie finansavimo šaltinius pastorius.

„Panevėžio vynuogyno“ bendruomenė renkasi taip pat į nuomojamas patalpas. Įsteigti savas neketinama, nes, kaip pastorius pripažino, perspektyvų, kad bendruomenė plėstųsi, nematyti. „Panevėžys tam nėra palankus, nes jauni žmonės išvyksta. Jei surinktume visus, kuriuos jau paleidome į pasaulį, bendruomenėje būtų gal apie 250 žmonių“, – suskaičiavo Ž.Škulevičius.

Prieš gerą pusmetį miesto centre iškilo Jehovos liudytojų karalystės salė. Nors, bendruomenės narių teigimu, ji jau veikia apie 1,5 metų, tačiau užrašas, skelbiantis, kas renkasi į naujas patalpas, atsirado ne taip jau seniai. Prieš dešimtmetį į Panevėžį atėję jehovininkai dabar turi 90 tikrųjų bendruomenės narių, nors, jų vyresniųjų teigimu, į pamaldas sekmadieniais susirenka apie 120.

A.Repšio nuotr. Katalikų dvasininkų nuomone,
religiniai judėjimai patraukia stokojančiuosius intelektualaus tikėjimo
pagrindų.