Tiesiosios žarnos iškritimas

Tiesiosios žarnos iškritimas yra seniai žinoma 
liga. Pirmą kartą apie tai buvo užsiminta Senovės Egipto papirusuose. Tačiau tik
devynioliktajame amžiuje Anglijoje buvo išleista pirmoji monografija, kurioje
buvo stengiamasi susisteminti to meto žinias apie tiesiosios žarnos iškritimą ir
siūlyti galimus gydymo metodus.

Kokia tai – liga ir kas ją lemia?

Visų pirma reikėtų skirti dvi tiesiosios žarnos iškritimo formas –  tiesiosios žarnos gleivinės iškritimas (nevisiškas iškritimas, galima būtų vadinti ir netikruoju iškritimu) ir visiškas tiesiosios žarnos iškritimas (iškrenta visi tiesiosios žarnos sienelės sluoksniai).

Tiesiosios žarnos gleivinės iškritimas dažniausiai yra hemorojaus progreso pasekmė. Hemorojus – tai išeinamosios angos srityje (tiek tiesiosios žarnos gleivinėje, tiek išeinamos angos poodžio srityje) esančių veninių rezginių išsiplėtimo lemta liga. Žmogus skundžiasi tuštinimosi metu, ypač po didesnio ar mažesnio pasistanginimo, išsiverčiančiais audiniais iš išeinamosios angos. Pasituštinus jie arba patys sugrįžta, arba reikia grąžinti ranka, arba visai negrįžta. Kraujavimas, skausmas, niežulys, išsiskiriančios gleivės gali būti papildomi su gleivinės iškritimu susiję reiškiniai. Tai sukelia nemažą nepatogumą ligoniui ir dažnai jis nesusimąsto, kad kartais labai paprasta intervencija (atliekama ambulatoriškai ir be skausmo) netgi be operacijos ar narkozės galima jam padėti. Dalies tokių asmenų liga gali būti koreguojama tik chirurgine operacija, ir rezultatas paprastai būna geras.

Visiškas tiesiosios žarnos iškritimas yra kitos kilmės liga, nors atskirti vieną iškritimo formą nuo kitos kartais pavyksta tik specialistui – koloproktologui. Yra keletas teorijų, aiškinančių, dėl ko iškrenta tiesioji žarna. Vieni autoriai mano, jog pilvaplėvės apatinė dalis tampa tarsi išvaržos maišu, prasiveržiančiu iš pradžių su priekine, o vėliau ir visa tiesiosios žarnos sienelė. Kiti mano, kad tiesioji žarna tarsi įsimauna į save ir tuomet iškrenta. Tiesioji žarna tampa paslanki, prasiplečia pati išeinamoji anga. Toks žmogus skundžiasi, kad net visai be didelių pastangų tuštinantis didesnis ar mažesnis žarnos fragmentas iškrenta į išorę ir dažniausiai reikia žarną atgal sukišti ranka. Be to, vargina melagingi norai tuštintis, nepasituštinimo jausmas, diskomfortas pilvo apačioje, kraujavimas ir labai dažnai – išmatų nelaikymas. Šia liga serga tiek jauni, tiek ir vyresnio amžiaus žmonės. Koks nors medikamentinis gydymas ar profilaktikos priemonės nepadeda, tad vienintelis kelias – chirurginė intervencija. Svarbu pabrėžti, kad yra du pagrindiniai chirurginės intervencijos principai: atliekant pjūvį pilvo srityje ir be jo: atliekant operaciją pro išeinamąją angą. Pastaruoju būdu, jei ligonio ir labai bloga būklė, esant vietinei nejautrai, jį galima operuoti esant minimaliai operacijos rizikai. Po operacijos ne tik nebeiškrenta žarna, normalizuojasi tuštinimasis, išnyksta kiti simptomai, bet ir  pagerėja išmatų laikymas.

Nerimantas Samalavičius,
medicinos mokslų daktaras proktologas