Išsiskyrus Seimo narių nuomonėms, tiesiogiai rinkti merą lietuviams gali tekti negreitai.
Seimo nariai niekaip nesugeba rasti bendro sprendimo dėl tiesioginių mero rinkimų. Parlamentarams įregistravus dar vieną Konstitucijos pataisų projektą, žlunga viltys, jog ši Seimo kadencija sugebės įteisinti tiesioginius savivaldybių vadovų rinkimus.
Prieš kelias dienas Seimo narių grupė įregistravo Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Ją pasirašius 37 Seimo nariams, pataisa gali būti teikiama svarstymui, rašo „Vilniaus diena“.
Tarp pasirašiusių šį projektą – net 17 Seimo narių, kurie taip pat yra padėję parašą ant kitokios Seimui jau pateiktos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus. Tai socialdemokratas Algimantas Salamakinas, liberalas Laimontas Dinius, liberalcentristas Vytautas Bogušis, Agnė Zuokienė, Žilvinas Šilgalis bei kiti Seimo nariai.
Dvi įregistruotos Konstitucijos pataisos skiriasi iš esmės. Pirmosios pataisos, parengtos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Vytauto Kurpuveso iniciatyva, numato, kad tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės vykdomosios valdžios vadovas. Iš esmės, jis eitų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas, tik turėtų šiek tiek platesnes teises.
Pagal šias pataisas, tiesiogiai išrinktas meras nepriklausytų savivaldybės tarybai. Ji savo vadovą išsirinktų pati.
Tuo tarpu socialdemokratės Mildos Petrauskienės pateiktos Konstitucijos pataisos numato, jog tiesiogiai išrinktas meras priklausytų savivaldybės tarybai ir būtų jos vadovas. Vykdomosios valdžios institucija vietiniu lygmeniu išliktų administracijos direktorius.
Kritikuoja ankstesnį projektą
„Tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti prioritetinės institucijos – savivaldybės tarybos – narys, jos vadovas, o ne savivaldybės tarybai pavaldžios – vykdomosios institucijos – vadovas“, – M. Petrauskienę cituoja „Vilniaus diena“.
Su Seimo narės nuomone sutinka ir dar keli Seimo nariai, kurie pateikė savo pasiūlymus V. Kurpuveso parengtam pataisų projektui. Šeši liberalcentristai taip pat nesutinka, kad tiesiogiai išrinktas meras taptų administracijos direktoriumi.
Be to, Seimo teisininkai irgi kritikuoja V. Kurpuveso pataisas. „Pagal parengtąjį projektą įtvirtinamas tarybų viršenybės joms atskaitingų merų atžvilgiu principas. Jis reiškia, kad meras negali pakeisti arba prisijungti savivaldybių tarybų, diktuoti joms, mero įgaliojimai negali dominuoti prieš tarybų įgaliojimus. Be to, tai reiškia, kad meras negali varžyti tarybos įgaliojimų ir dėl to ji gali netekti galimybės kontroliuoti jai atskaitingos institucijos – mero“, – aiškinama Teisės departamento išvadose.
Įvykus parlamentarų pasiskirstymui tiesioginiams mero rinkimams, mažai tikėtina, kad pavyks surinkti kvalifikuotą daugumą, reikalingą priimti Konstitucijos pataisą.
„Nors pačiai tiesioginių merų rinkimų idėjai pritaria daugelis kolegų, tačiau nesibaigiantys ginčai dėl tokio savivaldybės vadovo teisinio statuso įrodo, kad nėra pakankamos politinės valios priimti Konstitucijos pataisas, kurioms reikia labai didelės balsų daugumos, – „Vilniaus diena“ cituoja liberalcentristų vadovą A. Čapliką. – Netikiu, kad tokia valia atsirastų iki kitų metų Seimo rinkimų. Gali būti, kad ir būsimasis Seimas paskęs tokiuose ginčuose ir tada dar daugelį metų jokie tiesioginiai merų rinkimai nė nešviečia“.
Jei Seimo nariams vis dėlto pavyktų susitarti, artimiausių savivaldybių tarybų rinkimu metu 2015 metais žmonės galėtų rinkti merus tiesiogiai.
