Nors Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau artėjant rinkimams auga politikų dosnumas ne tik dvasiniame, bet ir visuomenės gyvenime dominuojančiai Katalikų bažnyčiai. Panevėžio valdantieji rinkimų išvakarėms paliko nuspręsti, ar finansiškai paremti naujos bažnyčios mieste statybas.
U. Mikaliūno nuotr.
Ruošia dovaną
Panevėžio valdantieji, prieš porą metų vyskupijos kurijai 99 metams be atlygio patikėję sklypą Kultūros ir poilsio parke, artėjant rinkimams vėl kuria planus, kaip iš prasiskolinusios Savivaldybės biudžeto skirti nemenką paramą Bažnyčiai ir taip avansu būsimuose savivaldos rinkimuose „nusipirkti“ ne vieno tikro kataliko balsą.
Pirkėjų viliotiniu suinteresuoto prekybos centro pašonėje kitąmet planuojamiems pradėti statyti maldos namams Panevėžio valdžia pinigų bando rasti dangstydamasi iki šiol ignoruota mokykla kiaurais langais.
Jai iš valstybės iždo išsirūpinusi pusė milijono litų, tiek pat Savivaldybė iš savo kišenės atseikėtų būsimai bažnyčiai.
Pasiaiškino vyskupo prašymu
Žinia, kad Švietimo ir mokslo ministerijos Panevėžiui pažadėti visi 0,5 mln. Lt mokyklų remontui atiteko seniai ties avarine riba balansuojančiai, bet prieš keletą metų pačios Savivaldybės iš renovuotinų sąrašo išbrauktai „Vilties“ pagrindinei, būtų graži, jei ne tokį geranoriškumą aptemdęs šešėlis.
Kad geri norai padėti vargstančiai mokyklai gali slėpti kitus politikų tikslus išlindo šią savaitę miesto Tarybos frakcijos pirmininkų susirinkime.
Apie mokyklai pažadėtas valstybės numatytas lėšas nežinojo net Tarybos Švietimo ir mokslo komitetas. Jo pirmininkei Zitai Kukuraitienei frakcijų vadovų posėdyje paprašius mero Vitalijaus Satkevičiaus paaiškinti situaciją, šis išsitraukė Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo prašymą dėl paramos statomai bažnyčiai.
„Nesitikėjau tokios mero reakcijos. Jei tie du dalykai – parama mokyklai ir parama Bažnyčiai – nėra susiję, kam reikėjo mojuoti tuo vyskupo prašymu?“ – stebėjosi Z. Kukuraitienė.
Politikei labai keistas toks staigus valdančiųjų susirūpinimas „Vilties“ pagrindine mokykla, kurią ir taip numatyta per keletą ateinančių metų renovuoti.
Išlindo seimūno interesai
Kodėl politikai prisiminė šąlančius vaikus, aiškėja suradus ryšį tarp mokyklos ir maldos namų. Kadangi valstybės investicijos negalimos naujai statomai bažnyčiai, sumanyta schema, kaip palikti ir vilką sotų, ir avį sveiką: Savivaldybė gaus lėšas mokyklai remontuoti, bet mainais tokią pačią sumą atseikės Bažnyčiai nepatirdama tiesioginio nuostolio.
Pusę lūpų kalbama, kad didžiausias pastangas ieškant būdo padėti bažnyčios statytojams įdėjo itin glaudžiai su dvasininkija susijęs Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis. Du jo broliai Antanas ir Kazimieras Gražuliai – kunigai, trečiasis, Juozas Gražulis, ilgametis Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, mirė prieš ketvertą metų.
Kai prieš trejetą metų žiniasklaidos priemonės paskelbė kai kurių politikų svarstymus apie seimūno biografijoje neva esančias baltas dėmes, paramą parlamentarui pareiškė ne tik Lietuvos laisvės kovų dalyviai, bet ir dvasininkai. Tarp pasirašiusiųjų atvirą paramos laišką P. Gražuliui buvo ir tuometis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Pasitarė su meru
„Sekundės“ paklaustas apie galimą sandėrį su P. Gražuliu dėl paramos bažnyčios statybai, meras V. Satkevičius nebuvo kalbus.
„Aš nepaneigsiu, kad buvo vyskupas ir kad buvo Seimo narys. Daugiau negaliu sakyti, nes dar gali būti, kad tų pinigų neskirs“, – prasitarė V. Satkevičius.
Vienas iš daugiausia žiniasklaidoje besireiškiančių seimūnų šįkart apie bandomą išrūpinti paramą mokyklai daug kalbėti nebuvo nusiteikęs.
„Kol nėra tų pinigų, nėra apie ką ir kalbėti“, – teigė P. Gražulis.
Parlamentaras vis dėlto pripažino, kad su V. Satkevičiumi buvo aptariamas ir bažnyčios finansavimo klausimas.
„Kadangi su Panevėžio meru esame seni pažįstami, buvo kalbos apie paramą vienam ar kitam objektui. Valstybės skiriamos lėšos Katalikų bažnyčiai labai mažos, jas reikėtų keliskart padidinti ir savivaldybės turėtų surasti lėšų bažnyčių statybai naujuose mikrorajonuose“, – didinti biudžeto pyrago riekę Bažnyčiai ragina P. Gražulis.
Iš valstybės biudžeto septynioms šalies vyskupijoms, tai yra maždaug 800-ams bažnyčių, per metus skiriama apie 1,5 mln. Lt, neskaitant papildomos paramos įvairiems projektams ar remontams.
Egzaminas rinkimų išvakarėse
Ar visų mokesčių mokėtojų lėšomis bus paremta naujos Panevėžio bažnyčios statyba, paaiškės po kelių mėnesių, kai miesto Taryba tvirtins 2015-ųjų Savivaldybės biudžetą. Pasak V. Satkevičiaus, baigiantis metams miesto iždas ištuštėjęs ir dabar svarstyti vyskupo prašymą nėra prasmės. Ar parems Bažnyčią panevėžiečių pinigais, krikščionis demokratas meras konkretaus atsakymo vengia.
„Reikia žiūrėti, ką sakys miestiečiai, ir tai turės būti įvertinta“, – politinių dividendų baiminasi prarasti V. Satkevičius.
Miesto biudžetą Taryba kasmet skirsto vasarį, taigi šįmet Panevėžio politikų laukia rimtas moralės išbandymas – dėl paramos maldos namų statybai teks nuspręsti pačiose savivaldos ir pirmą kartą Lietuvoje vyksiančių tiesioginių mero rinkimų išvakarėse.
Prieš rinkimus Bažnyčiai dosnūs žada būti P. Gražulio partijos bendražygiai, Panevėžio valdančiojoje daugumoje esantys „tvarkiečiai“.
Jų frakcijos pirmininkas Sigitas Činga jau dabar žino, kad palaikys vyskupo prašymą.
„Vakarinis mikrorajonas tankiai apgyvendintas, ten ir prekybos centras – žmonių traukos vieta. Manyčiau, ir bažnyčia toje vietoje turi būti. Bažnyčia reikalinga panevėžiečiams, o Savivaldybė turi jiems tarnauti“, – įrodinėjo S. Činga.
Koalicijos partneriai socialdemokratai nusiteikę priešingai.
„Bažnyčia nėra valstybės institucija ir jos finansinius klausimus turėtų spręsti patys tikintieji. Reikia žmones pratinti, kad jei nori naujos bažnyčios, ją iš aukų turi ir statyti. Kodėl tie, kurie netiki nei Dievu, nei velniu, turi remti Bažnyčią?“ – mano socialdemokratų frakcijos pirmininkas Povilas Vadopolas.
Pažadėjo tikinčiųjų pripažinimą
96 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžyje tikintiesiems atviros keturių bažnyčių durys. Tačiau prašyme Savivaldybei vyskupas L. Virbalas teigia, kad situacija, kai mieste veikia dvi parapijos po 40 tūkst. tikinčiųjų, yra nenormali. Anot vyskupo, dar viena bažnyčia reikalinga Klaipėdos g. mikrorajonui. Šiuo metu jau rengiamas 286 kv. m pastato techninis projektas. Prašydamas paramos bažnyčios statyboms, vyskupas pažymi, jog „Savivaldybės pagalba būtų panevėžiečių pripažinimo ženklas“.
Paskatins ir vartojimą
Būsimosios bažnyčios statybomis bene labiausiai turėtų būti suinteresuotas prekybos ir pramogų centras, savo pašonėje jai netgi suteikęs sklypą. Naujosios bažnyčios ir vyrų vienuolyno prie jos statybomis rūpinasi Pumpėnų parapijos klebonas Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos brolis Domingo Avellaneda Cabanillas.
„Aš esu mūsų vienuolyno Lietuvoje atstovas ir esu atsakingas už tokį reikalą“, – sako kunigas.
Paklaustas, ar nemanantis, kad būsimoji bažnyčia pasitarnaus ne tik dvasinio peno ieškantiems tikintiesiems, bet ir vartojimą skatinančiam prekybos centrui, kunigas nusijuokė. Anot jo, tokia kaimynyste nereikia stebėtis.
„Anksčiau būdavo atvirkščiai: pirma pastatydavo bažnyčią, paskui prie jos parduotuvės iškildavo. Ir vienos, ir kitos yra traukos vietos, manau, tai geras derinys. Taip yra ir Argentinoje, ir JAV“, – teigė kunigas.
Pasak dvasininko, naujosios bažnyčios bendruomenė veikia jau 8-erius metus ir kiekvieną sekmadienį renkasi į šv. Mišias A. Lipniūno progimnazijos aktų salėje.
„Įvairiai susirenka. Priklauso nuo aplinkybių, nuo oro. Žmonių padaugėja žiemą“, – aiškino paklaustas, kiek tikinčiųjų ateina į mokykloje aukojamas Mišias.
Anot klebono, šiuo metu statyboms lėšų nėra, tačiau finansavimą pažadėję rėmėjai užsienyje ir tikimasi jau kitų metų pradžioje pradėti kloti maldos namų pamatus. Naujoji Fatimos Mergelės bažnyčia duris turėtų atverti po trejų metų.
Kiek kainuos statybos ir kas jų rėmėjai, dvasininkas aiškino nenorintis atskleisti, kol pinigai negauti. D. Avellaneda Cabanillas mano, kad parems trys organizacijos, bet pripažino, jog potencialių rėmėjų sąraše verslininkų nėra.
Remia ir pinigais, ir žeme
Panevėžio savivaldybė Katalikų bažnyčiai ne kartą yra parodžiusi išskirtinį dėmesį.
Prieš porą metų Panevėžio vyskupijos kurijai miesto Taryba be atlygio 99-iems metams suteikė 1,44 ha sklypą Parko g. prestižinėje vietoje – Kultūros ir poilsio parke. Iki tol keletą metų kurija sklypą iš Savivaldybės nuomojo, tačiau kasmet būdavo atleidžiama nuo nuomos mokesčio. Tik 2012-aisiais Savivaldybės taryba vienintelio balso persvara nepatenkino vyskupijos kurijos prašymo atleisti ją nuo 37 tūkst. Lt mokesčio.
Buvęs generalvikaras Robertas Pukenis puoselėjo planus čia pastatyti visas konfesijas po vienu stogu suvienysiančius maldos namus. Ketinimai liko neįgyvendinti, o sklypas tebėra nenaudojamas.
2007–2010 metais kurijai iš miesto biudžeto buvo skirta apie 100 tūkst. Lt Kristaus Karaliaus katedros vargonams restauruoti, taip pat buvo paremiamos ir kitos miesto bažnyčios. Savivaldybė maldos namams paramos nėra skyrusi tik šiais ir praėjusiais metais.
Politikai perka indulgencijas?
Nors Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau ne tik dvasiniame, bet ir visuomenės gyvenime dominuoja Katalikų bažnyčia.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, istorikas Šarūnas Liekis mano, jog esama situacija nelygiateisė.
„Lietuvoje nėra valstybinės konfesijos. Todėl valstybė turi pasirinkti arba visišką nedalyvavimą religinėse bendruomenėse, arba remti visas konfesijas. Tačiau ir tuo atveju liktų diskriminuojami tie mokesčių mokėtojai, kurie neišpažįsta jokios religijos. Kaip tuomet su teisėmis tų, kurie jokių bažnyčių nelanko?“ – išskirtinį politikų dėmesį vienai bendruomenei kritikuoja Š. Liekis.
Nors teisiškai Lietuvoje jokia religinė organizacija neturėtų kištis į valstybės reikalus, formuoti politikos, o valstybė ir politikai savo ruožtu atsiriboti nuo jų vidaus reikalų, tačiau, anot Š. Liekio, praktika yra kitokia. Katalikų bažnyčia pelniusi išskirtines sąlygas – Lietuvos kariuomenėje dvasiniais reikalais rūpinasi tik katalikų kapelionai nors, pasak Š. Liekio, net kur kas didesniu pamaldumu garsėjančioje Lenkijoje su kariais dirba visų konfesijų kapelionai. Ir valstybės požiūris į didžiausią konfesiją Lietuvoje, Š. Liekio nuomone, pažeidžia lygiateisiškumo principą.
„Katalikų bažnyčios krūva įvairiausių projektų aktyviai paremti panaudojant struktūrines lėšas. Aš dėl viso to matau politikų pataikavimą. Jie įsivaizduoja, kad jei asocijuojasi su Lietuvoje vyraujančia religine bendruomene, gaus politinius dividendus. O gal politikai tikisi indulgencijų? Didelė dalis Bažnyčios išlaidų užkraunama mokesčių mokėtojams. Sudegė Tytuvėnų vienuolynas, ir puolė visos valstybės institucijos rūpintis remontu, nors Bažnyčia gaunamomis pajamomis su valstybe juk nesidalija, ji mokesčių nemoka“, – atkreipia dėmesį Š. Liekis.
Parama su politine potekste
Algis Krupavičius, politologas
Panevėžio valdančiojoje daugumoje pirmu smuiku griežia konservatoriai – krikščionys demokratai, kurie visuomet turėjo draugiškus santykius su Katalikų bažnyčia. O ji yra viena iš labai svarbių interesų grupių šiandieninėje Lietuvoje. Bažnyčia turi galimybę paveikti nemažos dalies piliečių nuomonę politiniais klausimais. Todėl tikrai galima daryti prielaidą, kad parama Bažnyčiai gali būti tikslinga ir turėti politinę potekstę bei sąsają su artėjančiais rinkimais.
Lietuvoje Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir nė viena konfesija neturi pirmenybės kitų atžvilgiu, bet susiklosčiusi nerašyta praktika, kad Katalikų bažnyčia yra įtakingesnė ir jos politinis svoris didesnis. Katalikų bažnyčia visose pasaulio šalyse pripažįstama kaip interesų grupė, į jos nuomonę įsiklausoma. Bet demokratinėje visuomenėje politikai turėtų vengti šališkumo ir tiesmukos paramos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
