ELTA
Tibeto rėmėjai Lietuvoje sveikina Prezidento Valdo Adamkaus sprendimą nevykti į olimpinių žaidynių atidarymą Kinijoje, kuriai Vakarai dažnai priekaištauja dėl žmogaus teisių pažeidimų ir netinkamo elgesio su autonomijos siekiančiu Tibetu.
Nors Prezidentūra plačiau nekomentuoja V. Adamkaus sprendimo nevykti į olimpiadą motyvų, Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinės grupės nario Roberto Mažeikos įsitikinimu, svarbiausia, kad politinė valia apskritai buvo pareikšta.
“Tokio sprendimo ir tikėjomės, jau anksčiau matydavome, kad Prezidentas mus palaiko, jo teigiamą emocinį nusiteikimą. Vykimą galėjo lemti tik politinė konjunktūra. O kaip techniškai viskas pranešta – su fanfaromis ar tyliai – ne taip jau svarbu”, – Eltai sakė R. Mažeika.
Aktyvistas kartu su kolegomis antradienį, dar nežinodami V. Adamkaus sprendimo, Prezidentūros kanceliarijos darbuotojams įteikė apie 1800 parašų, kuriais šalies vadovas buvo raginamas nepriimti kvietimo vykti į olimpiadą. Organizatorių teigimu, tarp pasirašiusiųjų yra daug žinomų visuomenės veikėjų – dainininkas Andrius Mamontovas, kunigas Ričardas Doveika, disidentė Nijolė Sadūnaitė.
“Sportininkų palaikymas, aišku, reikalingas, bet olimpinės žaidynės yra labai politizuotos ir būtent dėl olimpinių žaidynių Tibete padėtis pablogėjo”, – sakė R. Mažeika, į Prezidentūrą su bendraminčiais atėjęs nešinas Tibeto vėliava.
Anot jo, Lietuvos vadovai, nepareikšdami aiškios pozicijos dėl situacijos Tibete, tikrai nepateisina Lietuvos kaip drąsios valstybės įvaizdžio, ir paragino pasekti Lenkijos, Vokietijos, Kanados vadovų pavyzdžiu, kurie taip pat nevažiuos į Pekiną.
Prezidentūros išplatintame pareiškime rašoma, kad V. Adamkus linki didelės sėkmės Lietuvos sportininkų delegacijai, išvykstančiai dalyvauti Pekino olimpinėse žaidynėse, o olimpiada padės pasauliui geriau pažinti Kinijos “turtingą istoriją, kultūrą ir žmones”. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė atsisakė Eltai plačiau įvardyti V. Adamkaus sprendimo motyvus – ji teigė nesanti įgaliota pasakyti ką nors daugiau.
Vakarų valstybių pasipiktinimą šiemet sukėlė Kinijos elgesys su protestantais Tibeto sostinėje Lasoje. Budistų vienuolių teigimu, saugumo pajėgos per kovo mėnesį prasidėjusius neramumus nužudė dešimtis neginkluotų protestantų. Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, kuris Tibetą paliko 1959 metais, nuolat kartoja, jog Tibetas siekia autonomijos, o ne nepriklausomybės nuo Kinijos. Pekinas reikalauja, kad dvasinis lyderis Tibetą suvoktų kaip Kinijos dalį.
Į olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją žada vykti Premjeras Gediminas Kirkilas.
Nors Prezidentūra plačiau nekomentuoja V. Adamkaus sprendimo nevykti į olimpiadą motyvų, Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinės grupės nario Roberto Mažeikos įsitikinimu, svarbiausia, kad politinė valia apskritai buvo pareikšta.
“Tokio sprendimo ir tikėjomės, jau anksčiau matydavome, kad Prezidentas mus palaiko, jo teigiamą emocinį nusiteikimą. Vykimą galėjo lemti tik politinė konjunktūra. O kaip techniškai viskas pranešta – su fanfaromis ar tyliai – ne taip jau svarbu”, – Eltai sakė R. Mažeika.
Aktyvistas kartu su kolegomis antradienį, dar nežinodami V. Adamkaus sprendimo, Prezidentūros kanceliarijos darbuotojams įteikė apie 1800 parašų, kuriais šalies vadovas buvo raginamas nepriimti kvietimo vykti į olimpiadą. Organizatorių teigimu, tarp pasirašiusiųjų yra daug žinomų visuomenės veikėjų – dainininkas Andrius Mamontovas, kunigas Ričardas Doveika, disidentė Nijolė Sadūnaitė.
“Sportininkų palaikymas, aišku, reikalingas, bet olimpinės žaidynės yra labai politizuotos ir būtent dėl olimpinių žaidynių Tibete padėtis pablogėjo”, – sakė R. Mažeika, į Prezidentūrą su bendraminčiais atėjęs nešinas Tibeto vėliava.
Anot jo, Lietuvos vadovai, nepareikšdami aiškios pozicijos dėl situacijos Tibete, tikrai nepateisina Lietuvos kaip drąsios valstybės įvaizdžio, ir paragino pasekti Lenkijos, Vokietijos, Kanados vadovų pavyzdžiu, kurie taip pat nevažiuos į Pekiną.
Prezidentūros išplatintame pareiškime rašoma, kad V. Adamkus linki didelės sėkmės Lietuvos sportininkų delegacijai, išvykstančiai dalyvauti Pekino olimpinėse žaidynėse, o olimpiada padės pasauliui geriau pažinti Kinijos “turtingą istoriją, kultūrą ir žmones”. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė atsisakė Eltai plačiau įvardyti V. Adamkaus sprendimo motyvus – ji teigė nesanti įgaliota pasakyti ką nors daugiau.
Vakarų valstybių pasipiktinimą šiemet sukėlė Kinijos elgesys su protestantais Tibeto sostinėje Lasoje. Budistų vienuolių teigimu, saugumo pajėgos per kovo mėnesį prasidėjusius neramumus nužudė dešimtis neginkluotų protestantų. Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, kuris Tibetą paliko 1959 metais, nuolat kartoja, jog Tibetas siekia autonomijos, o ne nepriklausomybės nuo Kinijos. Pekinas reikalauja, kad dvasinis lyderis Tibetą suvoktų kaip Kinijos dalį.
Į olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją žada vykti Premjeras Gediminas Kirkilas.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
