Italai turi daugiausia turto tarp išsivysčiusių šalių gyventojų. Bet ar sutiks jį skolinti savo valstybei?
Nors Europos skolų krizė pavertė Romą tikru kovos lauku, Italija vis dar turi vieną labai stiprią atramą – didžioji šalies skolos dalis yra italų rankose, teigia dienraštis „The New York Times“.
Beveik 57 proc. Italijos skolos priklauso šalies bankams, draudimo bendrovėms ir eiliniams piliečiams. Tokia dėkinga situacija padėjo sustabdyti didelio masto kapitalo judėjimą iš Italijos, mat užsienio investuotojai mieliau renkasi Vokietiją, Šveicariją, Japoniją ar JAV.
Koncerno „Intesa Sanpaolo“ vyriausiojo ekonomisto Luca Mezzomo teigimu, tai, kad Italijos skola priklauso patiems italams, padėjo išlaikyti stabilumą bankų sektoriuje. Tačiau taip pat pastebima, kad Italijos valdžia beveik nebeturi priemonių, kuriomis galėtų įtikinti italus pirkti vyriausybės platinamas obligacijas.
„Esu įsitikinęs, kad smulkūs pirkėjai tikrai ir toliau pirks obligacijas. Italai nuo seno vertina vietinius vertybinius popierius“, – optimizmo neslėpė L. Mezzomo.
„Obligacijos yra labai pelninga investicija, – teigė Romoje gyvenantis architektas Mario Ottavella. – Aš esu įsitikinęs, kad norėdami padėti ekonomikai visi turėtume įsigyti vertybinių popierių“.
JAV dienraščio teigimu, vidaus rinkos svarbą patvirtina kitų šalių pavyzdžiai. Kai Graikija, Airija ir Portugalija nebesugebėjo išlaikyti obligacijų paklausos vietinėse rinkose, šalių vyriausybės buvo priverstos prašyti paramos.
Finansinių paslaugų milžinės „Morgan Stanley“ duomenimis, kiekvienas namų ūkis Italijoje turi 340 tūkst. eurų (1,174 mln. litų) turto – daugiausia visame išsivysčiusiame pasaulyje.
Vis dėlto Italijos vyriausybę labiausiai neramina tai, kad paskolų valstybei kaina išaugo iki 6,8 proc. Tokios aukštos palūkanos gali būti tiesiog nepakeliamos. „The New York Times“ teigimu, reikia tikėtis, kad italai nepermes savo finansinių resursų į saugesnes užuovėjas Vokietijoje ar Šveicarijoje.
„Jei Italijos finansų rinkoje kiltų kad ir nedidelė panika, to užtektų, kad visas žemynas atsidurtų ant bedugnės krašto“, – tvirtino Lankasterio universiteto ekonomikos profesorius Johnas Whittakeris.
