Tėvai vengia išlaikyti savo atžalas


Skolos įspūdingos


Policijos suvestinėse kone kasdien pranešama apie vyrus, kurie
spjauna į teismo sprendimus ir piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus.


Dažniausiai su tokiais skundais į pareigūnus kreipiasi Vaikų
išlaikymo fondo administracijos (VIFA) darbuotojai. Jų pareiga – mokėti pinigus
už tą daryti dėl įvairiausių priežasčių atsisakančius gimdytojus.


Pastarąjį kartą į pareigūnus praėjusią savaitę VIFA darbuotojai
kreipėsi dėl rajono gyventojo B.R., nemokančio pinigų sūnui išlaikyti. B.R.
skola – 6 888 litai. Kito, Pasvalio r. gyvenančio, vyro skola jau siekia beveik
7 tūkst. litų, Biržų r. gyventojo – net 20 tūkst. litų. Prieš kurį laiką
pranešta apie Panevėžio rajono Aukštadvario kaimo gyventoją, savo dukrai
nesumokėjusį beveik 27 tūkst. litų.



Kreipiasi į teismą


VIFA direktorės pareigas laikinai einanti Ina Skubilovienė
pasakojo, kad, stengiantis įvesti tvarką, nuo 2010-ųjų balandžio pradėta
kreiptis į teisėsaugos atstovus dėl skolininkų, kurie vengia išlaikyti vaikus,
baudžiamosios atsakomybės.


„Iki 2010 metų pabaigos buvo parengti 204 prašymai pradėti
ikiteisminį tyrimą. Skolininkai, dėl kurių kreipiamasi į teisėsaugos
institucijas, atrenkami pagal jų įsiskolinimo Vaikų išlaikymo fondui dydį ir
nemokėjimo laikotarpį. Ikiteisminių tyrimų inicijavimą pradėjome dėl tų
skolininkų, kurių skolos Vaikų išlaikymo fondui yra didžiausios. Patraukimo
baudžiamojon atsakomybėn procesas užtrunka, bet jau žinome kelis atvejus, kai
tokio pobūdžio bylos pasiekė teismus ir skolininkai atitinkamai nubausti“, –
„Sekundei“ sakė I.Skubilovienė.


Vaikų išlaikymo fondo administratorius, įstatymo nustatyta
tvarka mokantis Vaikų išlaikymo fondo išmokas, turi teisę reikalauti, kad
skolininkas grąžintų pinigus ir sumokėtų 5 procentus metinių palūkanų.



Teismo nenori


I.Skubilovienė teigė, kad vengdami teismų ir bylinėjimosi kai
kurie skolininkai geranoriškai susitarė su VIF administracija ir įsipareigojo
pinigus grąžinti pagal tam tikrą tvarką.


Ji patvirtino, kad vis daugiau skolininkų, net ir negavusių
pranešimo iš VIF administracijos ar ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos,
susidariusią skolą valstybei grąžina savanoriškai. Tačiau pasitaiko ir tokių,
kurie vis tiek nekreipia dėmesio.


„Pradėjus ikiteisminių tyrimų inicijavimą, pastebima
tendencija, kad skolininkai, norėdami išvengti jiems inkriminuojamos
nusikalstamos veikos, patys kreipiasi į fondo administraciją ir geranoriškai
susimoka skolas ar jų dalį. Tarp administracijos ir skolininkų buvo sudaryti
keli susitarimai – jie įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti skolą“, – pasakojo
I.Skubilovienė.


Išieškoti skolas fondas imasi tik tada, kai nuo išmokų iš VIF
mokėjimo pradžios būna praėję ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš VIF
išmokėta suma yra didesnė kaip 2 500 litų.



Skelbs internete


Tūkstančiai savo tėvišką pareigą pamiršusių ir vaikus
vengiančių išlaikyti tėvų netrukus gali atsidurti viešajame skolininkų sąraše.


I.Skubilovienė patvirtino, kad ateityje numatoma visų
skolininkų sąrašą skelbti įstaigos interneto svetainėje. Viešojoje erdvėje
atsidurs skolininko vardas, pavardė ir gimimo data.


Iki šiol fondo administracija alimentų nenorinčių mokėti tėvų
duomenis skelbė oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“. Paviešinami tie
skolininkai, kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma arba kuriems nepavyko įteikti
VIF administracijos pranešimo


I.Skubilovienės teigimu, visos alimentus nemokančių tėvų dėmesį
atkreipiančios priemonės yra veiksmingos.


„Fondo administracija ateityje numačiusi skelbti visus
skolininkų sąrašus įstaigos interneto svetainėje. Ši idėja kilo ieškant
papildomų būdų, kaip būtų galima drausminti tėvus, vengiančius prisiimti
atsakomybę išlaikyti savo vaikus.


Šiuo metu oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ skelbiami
tik tie skolininkai, kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma arba kuriems nepavyko
įteikti fondo administracijos pranešimo“, – sako pašnekovė.



Ginasi, kad nebendrauja


Dabar registruota apie 20 tūkstančių skolininkų. Per mėnesį iš
Vaikų išlaikymo fondo pareiškėjams vidutiniškai išmokama 3 300 000 litų. Daugumą
skolininkų – vyrai. Pasak I.Skubilovienės, palyginti su vyrais, nemokių moterų
yra tik lašas jūroje.


Didžiausia fondo skiriama suma per mėnesį – 195 litai vienam be
tėvo augančiam vaikui, per metus VIF išmoka daugiau kaip 48 milijonus litų.


Dažniausia nemokumo priežastimi įvardijama nedarbas (nors
nemaža dalis dirba neoficialiai, darbo biržoje nesiregistruoja), turto
neturėjimas. Kiti skolininkai nurodo, kad visai nebendrauja su savo vaikais,
todėl nemato priežasties prisidėti prie jų išlaikymo. Į teismo sprendimu
nustatytą pa-reigą mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti žiūrima abejingai
ir aplaidžiai.



Užsienyje skolininkų nesivaiko


Kiek nemokių skolininkų išvykę į užsienį, Vaiko išlaikymo fondo
administracija nežino. Pareiškėjas, kreipdamasis į fondo administraciją,
neprivalo pateikti duomenų apie skolininko gyvenamąją vietą, jei ji jam nėra
žinoma.


Tačiau vienas iš būtinų dokumentų, kurį pareiškėjas privalo
pateikti kreipdamasis dėl išmokos skyrimo, yra antstolio pažyma apie priteistų
pinigų vaikui išlaikyti mokėjimą.


Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą
antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo
darbo vietą. Kai skolininkas išvyksta į užsienį, Vaiko išlaikymo fondas nesiima
išieškoti skolos.


„Jei skolininkas gyvena užsienyje ir nedirba bei neturi turto
Lietuvoje, teismo sprendimas turėtų būti vykdomas užsienio valstybėje.


Tokiu atveju jis bus vykdomas pagal tos valstybės nacionalinę
teisę, t. y. tos valstybės antstoliai skolą išieškos pagal toje valstybėje
galiojančias taisykles, – aiškina specialistė. – Pažymėtina, kad mūsų šalies
antstolis gali veikti tik teisingumo ministro nustatytoje jo veiklos
teritorijoje, esančioje Lietuvos Respublikoje, todėl vykdymo veiksmų už Lietuvos
valstybės ribų atlikti negali. Paaiškėjus, kad skolininkas Lietuvoje negyvena,
nedirba ir neturi turto ar pajamų, vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui ir
vykdomoji byla laikoma baigta.“


Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta, kad
vengimas pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką skolininkui gali baigtis
viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų
metų.


Nuo 2008-ųjų – VIF veiklos pradžios iki dabar alimentų atžaloms
nemokėję ir savo pareigą valstybei perleidę tėvai grąžino tik apie 404
tūkstančius litų.



Vaida REPOVIENĖ


Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Kratosi
atsakomybės. Išsiskyrę tėvai vengia išlaikyti savo vaikus motyvuodami, kad su
jais nebendrauja.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto