Penktadienio popietę prie bendro derybų stalo susėdę Panevėžio miesto, rajono valdžios ir verslo, Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos geležinkelių atstovai sprendė krovinių terminalo reikalingumo klausimą Panevėžio regionui.
Penktadienį rajono Savivaldybėje vykusiame miesto, rajono valdžios ir verslo, Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos geležinkelių atstovų susitikime buvo nutarta kartu rengti krovinių terminalo Panevėžio rajone reikalingumo studiją. U. Mikaliūno nuotr.
Pagyvintų regiono ekonomiką
Nors apie geležinkelio atšaką ir krovinių terminalo statybas buvo pradėta kalbėti tik trims Baltijos šalims ir Lenkijai bei Suomijai pasirašius sutartį dėl europinės vėžės tiesimo, tik dabar susigriebta, kad reikalinga studija, kuri įvertintų terminalo perspektyvas ir atsiperkamumą, tačiau tam laiko praktiškai neliko. Studiją privalu pateikti iki metų pabaigos. O kas ją turėtų finansuoti, taip pat nėra bendro sutarimo.
Kaip teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, europinės vėžės „Rail Baltica“ reikalingumas visoms trims Baltijos šalims net neabejotinas. Tai ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir užtikrinantis nacionalinį saugumą tarptautinis projektas. Šiomis dienomis turėtų paaiškėti, kiek finansavimo jam skiria Europos Komisija iš įvairių savo fondų.
„Rail Baltica“ projektas neabejotinai bus naudingas ir Panevėžio regionui. Nors iš pradžių buvo diskusijų, kurią kryptį – Panevėžio ar Šiaulių pasirinkti, nusvėrė Panevėžys.
„Šiauliai jau turėjo savo geležinkelio koridorių, be to, būtina atsižvelgti ir į tolygią regionų plėtrą. Latvijos pavyzdys rodo, kad šito nepadarius galima susidurti su skaudžiomis socialinėmis pasekmėmis, kai Rygos regionas sparčiai auga, o likusi Latvijos dalis susiduria su didelėmis ekonominėmis, socialinėmis problemomis“, – teigė susisiekimo ministras.
Valstybei apsisprendus, kad geležinkelio vėžė turi eiti per Panevėžį, buvo numatyta ir atšaka iki krovinių terminalo. Jis turėtų pagyvinti viso regiono ekonomiką. Tik būtina studija, kurioje būtų įvertintos reikalingos investicijos, kiek per metus krovinių sulauktų terminalas, kokios perspektyvos ir grąža, o tada jau būtų galima kalbėti ir apie Europos Sąjungos paramą šiam projektui.
„Šuo judina uodegą, o ne uodega vizgina šunį. Studija reikalinga objektyviai įvertinti krovinių terminalo reikalingumą. Mano supratimu, Panevėžio regionui šio terminalo reikia, bet tuo turi įtikinti ir išsami studija, kurią privalu pateikti iki metų galo“, – pabrėžė R. Sinkevičius.
Reikia kooperuotis
Tačiau klausimas, kas turėtų šią studiją, kuri preliminariai galėtų kainuoti apie 100 tūkst. eurų, finansuoti, pakibo. R. Sinkevičius teigė, kad visą atsakomybę ir finansinę naštą turėtų prisiimti savivaldybės, o Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas įsitikinęs, kad tai būtų per didelė našta. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas atkreipė dėmesį, kad tai yra europinis projektas, todėl tai turi būti valstybinio finansavimo klausimas. Galiausiai buvo sutarta, kad tam būtų kooperuojamos visų suinteresuotų pusių lėšos: savivaldybių, verslininkų, ministerijos ir Lietuvos geležinkelių.
„Vienintelė galimybė – rengiant studiją kooperuotis, kad vėliau nebūtų bereikalingos kritikos, kad kažkas kažką ne taip padarė“, – iš R. Sinkevičiaus lūpų nuskambėjo pasiūlymas.
Ar pavyks laiku parengti projektą, jau kitas klausimas. Mat tai padaryti privalu iki metų galo, antraip nebus galima tikėtis Europos Sąjungos fondų paramos. Todėl buvo sutarta, kad per dešimt dienų iš savivaldybių, ministerijos ir Lietuvos geležinkelių sudaryta komisija parengs užduotis plano rengėjams ir dar kartą susės prie derybų stalo.
„Visų pirma mes turime nuspręsti, ko norime iš šios studijos, o po to ieškoti, kas ją gali atlikti. Žinoma, labiausiai nesinori, kad atsitiktų taip, kaip su Šiaulių miestu, kai labai norėjo savo oro uosto ir terminalo, tam buvo numatyti ir pinigai iš Europos Sąjungos fondų, tačiau taip ir nesugebėjo panaudoti šių lėšų“, – sakė R. Sinkevičius.
U. Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
