Praėjusios savaitės pabaigoje Seimas pritarė naujoms Teritorijų planavimo įstatymo pataisoms. Ilgą laiką atidėlioti pokyčiai gali tapti didžiausiu postūmiu investicijoms per pastarąjį dešimtmetį.
Sunku pasakyti, kiek investicijų prarado Lietuva dėl iki šiol galiojusios detaliųjų planų ir su jais susijusių projektų derinimo tvarkos. Per metus tai galėjo būti keli ar keliolika stambesnių investicinių projektų. Verslininkai liūdnai juokavo: kad ir kokio dydžio būtų jų investicinis projektas, „popieriams“ sutvarkyti visada reikės keliagubai daugiau laiko negu plytoms sumūryti.
Dvejus, trejus, o kartais ir ilgiau trunkantis dokumentacijos procesas buvo pakankamas argumentas net nepradėti svarstyti investicijų klausimo mūsų šalyje. Ypač jei investuotojai įvertindavo faktą, kad kaimyninėje Lenkijoje ar tolimesnėje Čekijoje šio proceso trukmė matuota keliais mėnesiais, o ne ištisais metais.
Į ne vienus metus investuotojų kartojamą problemą pagaliau įsiklausė ir politikai. Seimas balsų dauguma pritarė dabartinę tvarką gerokai supaprastinančioms ir įvairius procesus galinčioms pagreitinti įstatymo pataisoms. Todėl po Seimo balsavimo džiūgavęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tai darė ne be priežasties, o jo pažadas, kad dabar situacija turėtų keistis iš esmės, buvo pagrįstas.
„Lietuva pagaliau gali tapti pajėgi konkuruoti su kitomis regioninėmis užsienio investicijų lyderėmis, tame tarpe ir kaimynine Lenkija. Bent jau tuo aspektu, kad terminas nuo sklypo įsigijimo iki leidimo statybai gavimo tampa žymiai trumpesnis“, – teigė asocijuotas advokatų kontoros LAWIN teisininkas Evaldas Klimas.
Seimo opozicijai priklausančio Liberalų Sąjūdžio narys Remigijus Šimašius, teikęs ne vieną pasiūlymą šiam įstatymui tobulinti, pastebėjo, kad nauji pakeitimai artimiausioje ateityje turėtų sumažinti biurokratinių procesų skaičių.
Gerokai patobulintas Teritorijų planavimo įstatymas padės spręsti net kelias svarbias problemas.
Nauja koncepcija
Kaip aiškino E. Klimas, naujos įstatymo pataisos numato daugelyje kitų valstybių taikomą klasikinį teritorijų planavimo modelį, pagal kurį teritorijų planavimas atlieka urbanistinės aplinkos formavimo funkciją, tačiau nenustato specifinių reikalavimų atskiriems sklypams.
Pagal iki šiol egzistavusią sistemą kiekvienam sklypui reikėjo parengti žemės sklypo detalųjį planą. Šis procesas formaliai turėjo trukti 6 mėn., bet realybėje tam dažniausia prireikdavo kelerių metų. Nuo šiol sklypų formavimas ir konkrečios veiklos sklype vykdymas turi būti įgyvendinamas pagal esamus teritorijų planavimo dokumentus, patys sklypai formuojami remiantis ne detaliais planais, o žemės valdos projektais.
Tuo metu detaliųjų planų rengimas turėtų tapti pačių savivaldybių rūpesčiu. Nuo kitų metų miestų ir rajonų savivaldybės turės pasirūpinti, kad joms priklausančiose teritorijose būtų parengti detalieji kvartalų, miestų ar miestelių dalių planai. Jos nebegalės reikalauti, kad detaliuosius planus parengtų fiziniai ar juridiniai asmenys.
E. Klimo teigimu, jei investuotojas, norės pradėti statybas, o jo sklypui nebus parengtas detalusis planas, jis galės tiesiogiai vadovautis bendrojo plano sprendiniais. Investuotojas turės teisę reikalauti, kad pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius jam būtų išduoti specialieji architektūros reikalavimai statinio projektui rengti.
Teisininko vertinimu, leidimų gavimas individualių namų statybai ateityje galės būti net trumpesnis už 3 mėnesius. Tiesa, didesnio masto investicijos ir projektai vis dėlto gali užtrukti ilgiau ir priklausys nuo to, kaip jį įvertins visuomenė. Rengiant statinio projektą ne tik reikės informuoti visuomenę apie planuojamą statybą, bet ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Daugiau aiškumo
Dar vieną svarbų pokytį teritorijų planavime paminėjo R. Šimašius. Pasako jo, labai svarbu, kad teritorijų planavime įvedama tam tikra hierarchija, o anksčiau buvę privalomi įvairūs specialieji planai yra subordinuojami bendrajam teritorijos planui.
Iš tiesų patobulintame įstatyme nustatoma trijų lygių teritorijų planavimo gradacija: valstybės, savivaldybės ir vietovės. Kiekviename žemesniame lygmenyje bus privalu (su tam tikromis išimtimis) vadovautis aukštesniu lygmeniu.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme buvo numatytos kelių teritorijų planavimo dokumentų lygmenų rūšys pagal juos tvirtinančią instituciją ir pagal planuojamos teritorijos dydį bei sprendimų konkretizavimo lygmenį. Kaip aiškino E. Klimas, iki šiol kildavo daugybė teisminių ginčų dėl to, kad patvirtinus bendruosius ar detaliuosius planus atsirasdavo papildomi reikalavimai, kuriuos nustatydavo specialieji planai.
„Pavyzdžiui, savivaldybė patvirtina sklypo detalųjį planą, jame galima būtų pradėti statybas, tačiau statybos nėra pradedamos, nes paaiškėja, kad yra rengiamas naujų inžinerinių tinklų planas. Iki šiol visi savininkai buvo bejėgiai prieš visą eilę institucijų, turėjusių teisę tvirtinti specialiuosius planus“, – apie dabartinę padėtį kalbėjo E. Klimas.
Teisininko teigimu, pagal naująjį teritorijų planavimo reguliavimą visi esami specialieji planai ir toliau išliks galioti, tačiau jie privalės būti integruoti į kompleksinius planus. Specialiųjų planų integravimas į kompleksinius bendruosius planus turėtų visiems suteikti daugiau aiškumo, ką galimą ir ko negalima daryti savo žemės sklype.
Viešojo intereso gynimas
Panašu, kad naujosios įstatymo pataisos turėtų padėti geriau balansuoti viešąjį ir privatųjį interesus. Pataisos nustato pakankamai gerai apibrėžtus atvejus, kada suinteresuotos visuomenės grupės gali kreiptis į teismą. Anot E. Klimo, į patobulintą įstatymą praktiškai perkelta šiuo metu susiformavusi teismų praktika.
Tai reiškia, kad teritorijų planavimo sprendimus ginčijantys asmenys privalo būti teikę skundus ar pranešimus dėl teritorijų planavimo dokumento arba turi pateikti svarias priežastis, dėl ko negalėjo dalyvauti tokio dokumento rengime. Tokiu būdu užkertamas kelias atskiriems asmenims piktnaudžiauti visuomeninėmis teisėmis – nesidomėti ir nesirūpinti vykdomu planavimo procesu, o pretenzijas pradėti reikšti tik po to, kai pradeda kilti statiniai.
E. Klimas taip pat pažymėjo, kad įvedamas naikinamasis senaties terminas ginčyti teritorijų planavimo dokumentus. Šis terminas yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 3 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo.
Tiesa, ne visada investicijams koją pakišdavo netobula įstatymo raidė ar prieštaraujanti visuomenė. Kartais projektai įstrigdavo ir tarp biurokratijos dantračių. R. Šimašiaus teigimu, yra pasitaikę atvejų, kai atitinkamų projekto dokumentų dėl kokios nors priežasties nepatvirtindavo pačios savivaldybės, nors jos tai privalėjo daryti teismo sprendimu.
Tokių atvejų ateityje padėtų išvengti įstatymo nuostata, įtvirtinanti ne kolektyvinę, o individualią atsakomybę – savivaldos administracijos direktoriaus. Be to, nuo šiol nesulaukus atsakymo per įstatyme numatytą laiką bus laikoma, kad leidimas ir atitinkami projekto dokumentai yra suderinti.
Aišku, realybėje kol kas nėra viskas taip gerai, kaip skamba ant popieriaus, mat patobulintam įstatymui tinkamai funkcionuoti reikalingi poįstatyminiai aktai. Galop įstatymą dar turi pasirašyti ir pati Prezidentė. Nepaisant to, žengtas žingsnis yra pakankamai svarbus ir būsimus investuotojus turėtų nuteikti pozityviai.
