Kariauja su ūkininkais
Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis
daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis.
Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys
milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai
išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo,
kad numuštų kainas.
Jonavos rajone veikianti bendrovė „Agrochema“ šią savaitę
kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad panevėžietis ūkininkas P.M. nevykdė
derliaus pardavimo sutarčių, sudarytų pernai gruodį ir šių metų balandį, sąlygų.
Ūkininkas nepristatė 200 tonų grūdų už 322 tūkstančius litų.
Juos pardavė kitai bendrovei. „Agrochemos“ generalinis direktorius Mindaugas
Balkus nenorėjo komentuoti šio atvejo, motyvuodamas, kad vyksta ikiteisminis
tyrimas.
Pasak jo dėl tokių partnerių, kaip tas ūkininkas iš Panevėžio,
bendrovė patiria dešimtis milijonų litų nuostolių.
„Mes atviri deryboms. Suprantame, kad žemdirbiams dėl gamtos
sąlygų tam tikrų grūdinių kultūrų nepavyko užauginti tiek, kiek buvo numatyta
sutartyse. Mes pasirengę kartu ieškoti kompromiso. Tačiau, kai ūkininkai tiesiog
spjauna į sutartį ir derlių parduoda kitiems, mums nieko kito nelieka, tik
kreiptis į teismą“, – kalbėjo jis.
Bendrovės vadovas apgailestavo, kad žemės ūkis Lietuvoje vis
dar suvokiamas ne kaip verslas, o kaip kaimo turgus. M.Balkus patyrė, kad kai
kurių žemdirbių įžūlumas peržengia visas ribas.
„Jie žiūri į akis ir sako, kad mums yra skolingi, bet tai esą
ne jų, o mūsų problema“, – stebėjosi direktorius.
Lietuvos grūdų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas teigia,
kad šiuo klausimu jų pozicija vienareikšmiška – kiek ūkininkai prikūlė, tiek
turi pristatyti supirkėjams, jeigu su jais yra sudarę išankstines sutartis, o
dėl to, kiek neprikūlė, – sėsti prie derybų stalo ir ieškoti kompromiso.
R.Majauskas sutiko, kad žemdirbius iš dalies taip elgtis galbūt
verčia ir jų ankstesniais metais patirtos nuoskaudos, kai sąlygas diktavo
supirkėjai.
Tačiau jis įsitikinęs: žemės ūkyje turi galioti civilizuotos
rinkos santykiai.
Bėdos dėl mažesnio derliaus
Pasak R.Majausko, jeigu panevėžietis ūkininkas P.M. derlių iš
tiesų pardavė ne tai bendrovei, su kuria buvo sudaręs išankstine sutartį, o
kitai, kuri pasiūlė didesnę kainą, tai pasielgė labai negarbingai. Tokio grūdų
augintojų elgesio asociacija nepateisina.
Tačiau, jo teigimu, daugelis žemdirbių neįstengia vykdyti
sutartinių įsipareigojimų dėl to, kad neužderėjo toks derlius, kokio buvo
tikėtasi.
„Suprantama, kad ūkininkas negali dabartinėmis kainomis iš kito
ūkininko nupirkti grūdų ir nuvežti juos atiduoti pirkėjui, kad tik įvykdytų
įsipareigojimus. Jis patirtų didelių nuostolių.
Tai turėtų suprasti supirkėjai ir kartu su žemdirbiu ieškoti
kompromiso. Deja, kartais ir iš supirkėjų pasigendame geranoriškumo“, – tvirtino
R.Majauskas.
Pasak jo, kartais nesąžiningai pasielgia ir vieni, ir kiti.
Lietuvoje jau įprasta, kad vienais metais žemdirbiai kaišioja
kiaulę supirkėjams, kitais – jie žemdirbiams.
Supirkėjai sako ir komplimentus
Panevėžio bendrovei „Amilina“ taip pat teko įsitraukti į
teisinę kovą su sutarčių nevykdančiais žemdirbiais.
Krakmolą gaminančios įmonės generalinis direktorius Mindaugas
Gedvilas sako, kad nevykdoma apie 20 procentų visų pasirašytų sutarčių. Bendrovė
dėl to patiria milijonus litų nuostolių. Šiuo atžvilgiu šie metai –
beprecedenčiai.
Problemų dėl sutarčių nevykdymo būta ir 2007–2008 metais, kai
grūdų supirkimo kainos irgi buvo palyginti aukštos, tačiau netesybų mastai
nebuvo tokie dideli.
M.Gedvilas pasidžiaugė, kad bent su Panevėžio regiono
ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis netenka santykių aiškintis teismuose.
„Mes bendradarbiaujame ilgą laiką, geriau vieni kitus
pažįstame, labiau pasitikime. Tad stengiamės rasti kompromisą, nors tas
kompromisas mums irgi neša nuostolį“, – kalbėjo jis. „Amilina“ daro nuolaidas
grūdų kokybės atžvilgiu, moka brangiau, nei numatyta sutartyje.
Plačiau skaitykite 2010 m spalio 16 d.
“Sekundėje”.
Inga SMALSKIENĖ
