Vieni. Teismuose dirbantys Temidės tarnai ne tik sulaukia grasinamų skambučių ar laiškų, bet ir kasdien susiduria su agresyviais, sunkiai prognozuojamais asmenimis, tačiau kol kas saugumu turi rūpintys patys.
Teismų darbuotojai ir Temidės rūmuose vienokių ar kitokių reikalų turintys gyventojai nesijaučia saugūs. Lietuvoje kiekvienas gali dalyvauti atviruose teismo posėdžiuose, o teismų darbuotojai ne visada yra pasirengę tinkamai reaguoti į kritines situacijas.
Pas teisėją net nesibeldus
Prieš trejus metus panaikinus policijos postus teismuose, kiekviena tokia įstaiga pagal galimybes savo saugumu rūpinasi pati.
Tačiau ne visada tinkamai reaguojama į pavojingas situacijas: pranešimai apie užminuotus teismo pastatus dažnai suprantami kaip melagingi, o grasinimai teisėjams ir jų šeimų nariams tapo kone kasdienybe.
Neseniai parengtoje Galimybių studijoje įvertinta Lietuvos teismų saugos padėtis, pateiktos rekomendacijos, kaip ją pagerinti, ir numatytos konkrečios teismų saugos tobulinimo priemonės. Tačiau teismų vadovai abejoja, ar tai prisidės prie saugesnės aplinkos teismuose.
Panevėžio miesto apylinkės teismo laikinai teismo pirmininko pareigas einantis Vytautas Krikščiūnas teigia, kad Galimybių studija yra daugiau rekomendacinio pobūdžio ir tiems teismams, kurie atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus.
„Deja, Panevėžio miesto apylinkės teismo pastatas senas, jame nėra nei apsaugos iškvietimo mygtukų, nei policijos posto, nei atskirtų teisėjų kabinetų. Todėl kas tik nori gali įsibrauti ir į teisėjų, ir į kitų darbuotojų kabinetus“, – „Sekundei“ tvirtino V. Krikščiūnas.
Laisvai prieinamos teisėjų darbo vietos neretai kelia ir dviprasmiškų situacijų. Užtenka, kad teisėjas išeitų priimti nuosprendį ir tuo metu į jo kabinetą užsuktų prokuroras. Tai jau pretekstas advokatams nušalinti ir teisėją, ir prokurorą.
„Būna ir tokių kalbų, kad į teisėjo kabinetą advokatas užėjo su dideliu krepšiu, o išėjo be jo. O tai jau kvepia kuo nors negeru, nors krepšyje buvo tik mantija“, – juokiasi laikinasis teismo pirmininkas.
Švaistėsi ginklu
Ne visos situacijos verčia nusišypsoti. Vakar per V. Krikščiūno vedama teismo posėdį kaltinamasis ne tik visus išplūdo necenzūriniais žodžiais, bet ir spardė bei trankė stiklinėmis pertvaromis atskirtą kaltinamųjų užtvarą.
Laimė, agresyviai nusiteikusį vyrą sutramdė jį atlydėję konvojaus pareigūnai. Tik kaltinamąjį išsivedus, teismo procesas galėjo tęstis.
„Visa laimė, kad agresyviai nusiteikęs kaltinamasis buvo suimtas ir į teismą atlydėtas pareigūnų, bet kas būtų buvę, jeigu konvojaus pareigūnų nebūtų šalia. Tokiais atvejais mūsų posėdžio sekretorės yra pasirengusios bėgti į artimiausią kabinetą ir skambinti 112. Bet vėlgi, kur garantija, kad spės. Teismo rūmuose ir dabar sklando kone anekdotas, kaip visi teisėjai, prokurorai ir liudytojai buvo priversti slėptis po stalais, kai kaltinamasis išsitraukė ginklą ir pradėjo demonstruoti, kaip juo švaistėsi įvykio metu“, – prisiminė V. Krikščiūnas.
Jo teigimu, nė vienoje byloje, ypač baudžiamojoje, teisėjai ir visi kiti bylos dalyviai negali jaustis saugūs, mat nėra tikrinama, ar į teismo salę kaltinamieji ir kiti proceso dalyviai nesineša ginklų, pavojingų medžiagų. Būna, kad kaltinamieji ar liudytojai į teismo posėdį ateina neblaivūs, o kur alkoholis, ten ir agresija, neigiamos emocijos, neadekvati reakcija. Savotiškas rekordas – vienam teismo proceso dalyviui alkoholio matuokliu buvo nustatytas daugiau kaip 4,4 promilės girtumas.
„Išklausyti nuosprendžio kaltinamieji dažniausiai atkeliauja su pilnais krepšiais, kad vėliau netektų prašyti artimųjų atvežti daiktų. Bet šių krepšių niekas netikrina. O gal ten ne drabužiai ir būtiniausi daiktai, o bomba, gyvsidabris ar ginklas“, – kalbėjo V. Krikščiūnas.
Laukia norvegų paramos
Dar vienas nerimą keliantis dalykas – dažniausiai iš įkalinimo įstaigų gaunami laiškai, kuriuose grasinama teisėjams. Vien praėjusią savaitę teismą pasiekė net trys tokio pobūdžio laiškai vienai teisėjai. Nors jie išsiųsti iš tų pačių pataisos namų, bet pasirašyti skirtingų asmenų. Tikėtina, kad taip norima sukliudyti tam tikros bylos nagrinėjimui ir laiškus rašo vienas asmuo, mat braižas tas pats. Paprastai jų siuntėjas nustatomas nesunkiai ir šiam tenka už tai atsakyti.
„Kokių tik grasinimų nesulaukiame: ir apipilti rūgštimi, ir iš dantų pasidaryti karolius, o iš akių – dar ką nors. Laiko ir vaizduotės tokie gąsdintojai tikrai turi. Su tokiais asmenimis susiduria visų teismų teisėjai, bet sveikatos tikrai neprideda“, – pasakojo V. Krikščiūnas.
Saugumo problema teismuose opi jau daugiau kaip dešimt metų, tačiau dėl finansavimo trūkumo ji nebuvo sprendžiama. Kiekvienas teismas pagal savo galimybes ją sprendė savaip.
Panevėžio miesto apylinkės teisme saugumu rūpinasi tik prie įėjimo durų budintis apsaugos darbuotojas, bet jis nėra pajėgus užtikrinti saugumą visame pastate. Tačiau čia dirbantys teisėjai viliasi, kad kitąmet teisme bus įdiegtos bent minimalios saugumo priemonės. Šį pavasarį Nacionalinė teismų administracija, aplankiusi visus šalies teismus, išsirinko kelis, kuriuose iš Norvegijos paramos bus diegiamos saugumo priemonės. Tarp jų – ir Panevėžio miesto apylinkės teismas.
„Dažnai galime išgirsti tokią nuomonę: o kas čia jus puls. Tačiau teismai yra vienintelė institucija, vykdanti teisingumą, todėl manome, kad jos saugumu rūpintis turėtų būti valstybės prioritetas. Labai viliamės, kad netrukus ir mes turėsime galimybę dirbti saugiau. Naujo pastato mums niekas nepastatys, tačiau jau rudenį turėtų prasidėti tam tikri darbai. Pinigai nebus dideli, bet bent jau bus įdiegtos minimalios saugumo priemonės: atskirti teisėjų kabinetai, įrengtas metalo detektorius ir kitos būtinos priemonės“, – vylėsi teismo pirmininkas.
Minimali apsauga privalo būti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Sigitas Bagdonavičius taip pat teigė, kad saugumo problema teismuose itin aktuali, tačiau jai neskiriama pakankamai dėmesio.
Nors Apygardos teisme saugumo priemonių daugiau – vaizdo kameros koridoriuose ir pavojaus mygtukai teismo salėse, jų nepakanka.
„Anksčiau teisme dar budėdavo policijos pareigūnas, tačiau dabar tam visiškai neskiriama lėšų. Tik esant kritinei situacijai visada kviečiamės pareigūnus. Laimė, neturėjome tokių atvejų, kurie būtų baigęsi liūdnai“, – sakė S. Bagdonavičius.
Tačiau nemalonių išpuolių, dažniausiai iš nestabilios psichikos žmonių, sulaukiama gana dažnai. Tokie asmenys veržiasi į teisėjų kabinetus ar savo emocijas ir nepasitenkinimą lieja šaukdami, plūsdamiesi, voliodamiesi ant grindų. Nepavykus gražiai išspręsti konflikto, į pagalbą kviečiami policijos pareigūnai.
Taip pat gana dažnas reiškinys – grasinantys laiškai. Kaip juokauja teisėjas, tikriausiai nėra nė vieno Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo, kuris nebūtų gavęs tokių laiškų. Visais tokiais atvejais informuojama prokuratūra ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nors tai tapo kone teisėjų kasdienybe, tokie laiškai darbo produktyvumo tikrai neskatina.
Anot S. Bagdonavičiaus, nors finansinė situacija nėra palanki, būtina užtikrinti bent minimalias saugos priemones.
„Visų pirma turėtų būti atskirtos erdvės, kur vyksta teismo posėdžiai ir kur dirba teisėjai bei kiti darbuotojai, kad jokie kiti asmenys negalėtų taip paprastai užeiti pas bet kurį teisėją.
Taip pat būtina visus įeinančiuosius į teismą ir teismo posėdžius tikrinti, ar neįsineša draudžiamų daiktų. Žinoma, kaltinamieji į teismo salę turėtų būti atvesdinti ne bendrais koridoriais, kuriuose laukia jų aukos, liudytojai bei kiti proceso dalyviai, o atskirai. Visokių žmonių būna, tad mes turime pasirūpinti tiek savo, tiek čia ateinančių žmonių saugumu“, – teigė S. Bagdonavičius.
Lina DRANSEIKAITĖ
