Per pirmąjį šių metų pusmetį iš užsienio kalėjimų sugrįžo vienuolika nuteistųjų. Tačiau ir tėvynėje jie nėra laisvi – užsienyje skirtą bausmę tenka atlikti Lietuvos pataisos įstaigose. Nusikaltusioms moterims – Panevėžio pataisos namuose.
Parvežė namo
Į Lietuvą jau buvo sugrąžintos Švedijoje, Norvegijoje, kitose šalyse nusikaltusios moterys. Pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas tikslaus jų skaičiaus pasakyti negali – sugrąžintosios tėvynėje perteisiamos ir jų pavardės įtraukiamos į Lietuvos teismo nuteistųjų sąrašus.
Praėjusiais metais iš kitų valstybių įkalinimo įstaigų į Lietuvą atlikti tos šalies teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo perduoti 34 Lietuvos piliečiai. 2011-aisiais tokių buvo 42. Tarp sugrąžintųjų būna ir moterų.
Teisingumo ministerijos duomenimis, kasmet keliasdešimt lietuvių iš užsienio kalėjimų perduodami atlikti laisvės atėmimo bausmių Lietuvoje.
Dar tariasi
Panevėžio pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka 336 moterys. Tarp jų – ir Norvegijoje dešimčiai metų už narkotikų platinimą nubausta Lietuvos pilietė.
Moteris į tėvynę sugrąžinta šiemet, jos bausmės laikas nebuvo sutrumpintas, nes nusikaltimas pripažintas stambaus masto.
Iš Norvegijos nuteistųjų grįžta bene daugiausia, pavyzdžiui, pernai toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš šios šalies buvo išsiųsta šešiolika Lietuvos piliečių, iš Švedijos – penki, iš kitų valstybių – po kelis.
Kaip teigė E. Norvaišas, keletas moterų, užsienio šalyse teistos už prostituciją, vagystes, bausmę jau atliko ir išėjo į laisvę.
Galbūt nuteistųjų gretas papildys dar kelios iš užsienio sugrąžintos moterys: Teisingumo ministerija susirašinėja su kitų šalių įgaliotomis institucijomis dėl daugiau kaip 50 asmenų perdavimo iš Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Austrijos, Japonijos, Panamos ir kitų valstybių įkalinimo įstaigų.
Pagal sąlygas
Tik atitinkantys tam tikras sąlygas nuteistieji sugrąžinami į tėvynę. Perduodamas Lietuvai asmuo turi būti šios šalies pilietis, o jam paskelbtas nuosprendis privalo būti galutinis ir neskundžiamas. Būtini ir abiejų valstybių sutikimai dėl nuteistojo perdavimo. Yra ir kitų sąlygų.
Iškilus abejonėms dėl nuteistojo valios išreiškimo, Teisingumo ministerija gali prašyti suteikti galimybę sužinoti, kokia ji.
Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistai sako, kad norintieji Lietuvoje atlikti likusią bausmės dalį gali rašyti prašymą įkalinimo įstaigos, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
Jį gali parašyti ir nuteistajam atstovaujantis asmuo, jo sutuoktinis arba artimi giminaičiai. Tokį prašymą gali pateikti tiek nuteisusi valstybė, tiek valstybė, kurioje bus atliekama bausmė.
Perimti Lietuvos piliečiai beveik visada uždaromi į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Šios įstaigos administracija pateikia bausmės atlikimo vietos teismui teikimą dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su mūsų šalies baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais.
Grįžti nebenorėjo
E. Norvaišo teigimu, į Panevėžio pataisos namus užsienio piliečių patenka labai retai. Kurį laiką čia kalėjo kinė. Atlikusi skirtą bausmę už dokumentų klastojimą ir sienos pažeidimą, Kinijos pilietė buvo grąžinta į Pabėgėlių centrą, o paskui veikiausiai į tėvynę.
Tarp Panevėžyje bausmę atliekančiųjų daugiausia yra lietuvių, rusių, romų tautybės moterų, būna ukrainiečių, lenkių.
Šiuo metu dvišalės sutartis dėl nuteistųjų perdavimo galioja su Baltarusija, Rusija, Azerbaidžanu ir Lenkija.
„Viena Lietuvoje nusikaltusi ir bausmę Panevėžio pataisos namuose atliekanti Rusijos pilietė buvo pareiškusi norą grįžti į tėvynę, tačiau sužinojusi, kad Rusijoje už tą nusikaltimą bausmė daug griežtesnė, sumanymo atsisakė ir liko Panevėžyje“, – pasakojo direktorius.
Nuteistojo sutikimas būti perduotam nėra būtinas, jeigu jį nuteisusi valstybė yra priėmusi sprendimą išsiųsti nusikaltusįjį iš šalies.
Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistai teigia, kad dažniausiai sprendimus dėl nuteistų Lietuvos piliečių priima Skandinavijos šalių institucijos pagal tos šalies nacionalinę teisę.
Europos Tarybos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo leidžia valstybėms nenurodyti priežasčių, dėl kurių atsisakoma perduoti arba priimti nuteistą asmenį.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
