Teismas parklupdė Savivaldybę (papildyta)

Panevėžio kaip malūnų miesto ištakas menantis Ramygalos g. raudono mūro malūnas po dešimtmečių pertraukos trečiadienį sumojavo sparnais.

Kultūros paveldo objektų gausa nepasižyminčiame Panevėžyje saugomą istorinę dalį nuo 138 ha išplėtusi iki poros tūkstančių hektarų Savivaldybė parklupdyta – teismas pripažino tokius valdininkų užmojus buvus neteisėtais. U. Mikaliūno nuotr.

Istorinė dalis – neteisėta

Taip jo savininkė bendrovė „Deliuvis“ pažymėjo verslininkų pergalę teisme prieš jiems apynasrį bandžiusią užmauti miesto Savivaldybę.

Šiaulių apygardos teismas patenkino Ramygalos g. pabaigoje sklypus turinčios įmonės ir panevėžiečio Alvydo Tamošiūno prašymą ir pripažino neteisėtu Savivaldybės tarybos 2013-aisiais patvirtintą Panevėžio istorinės dalies specialųjį planą. Teismui panaikinus prieš porą metų Tarybos narių balsų dauguma priimtą sprendimą, istorinės dalies specialusis planas, kuriam išleista per 200 tūkst. Lt Savivaldybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų, virto niekiniu popieriumi.

Šis Šiaulių teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir per 14-iolika dienų gali būti apskųstas. Kol jau keletą metų trunkančiame verslo ir vietos valdininkų mūšyje dėl miesto veido nepadėtas galutinis taškas, teismą laimėję sklypų savininkai nuo komentarų susilaiko.

Kultūros paveldo skyriaus Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas įsitikinęs, kad net jei Savivaldybę parklupdęs teismo sprendimas būtų apskųstas, aukštesnės instancijos teismas valdininkų nepaguostų.

„Manau, sprendimas neturėtų būti keičiamas. Teismas pakankamai įvertino aplinkybes, kurios yra akivaizdus faktas, ir jų nuginčyti neįmanoma“, – teigia A. Umbrasas.

Atrišo rankas bylinėtis

Šiaulių teismo verdiktas, panaikinęs daugiau nei 2000 ha istorinės dalies planą, paveldosaugininko nuomone, gali sukelti valdininkams virtinę problemų. Bet kokie veiksmai, kuriuos nuo 2013-ųjų Savivaldybė vykdė remdamasi šiuo dokumentu – davė projektavimo sąlygas, taikė apribojimus vykdyti tam tikrą veiklą, galės būti skundžiami teismui.

„Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo sprendimui, visi Panevėžio gyventojai, kurie nukentėjo nuo Savivaldybės neteisėtų veiksmų, susijusių su jos pačios nusistatyta istorine dalimi, gali pareikšti pretenzijas“, – mano A. Umbrasas.

Anot jo, tai, kad buvusi Panevėžio valdančioji dauguma, nepaisydama Kultūros paveldo departamento prieštaravimų ir perspėjimų, vis tiek patvirtino istorinės dalies specialųjį planą, įrodo Savivaldybės nekompetenciją ir tyčinius veiksmus. A. Umbraso nuomone, dabar už šio neteisėto Tarybos sprendimo sukeltas pasekmes turėtų atsakomybę prisiimti ne tik buvęs meras Vitalijus Satkevičius, buvusi administracijos direktorė Kristina Nakutytė, Tarybos nariai, bet ir su tuo susiję Savivaldybės specialistai – Architektūros ir urbanistikos, Kultūros paveldo bei Teisės skyrių vadovai.

Specialiojo plano rengimo projekto vadovas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis teisinosi šią savaitę atostogaujantis ir apie Savivaldybei nepalankų teismo sprendimą nieko negirdėjęs. Taip pat teismo sprendimas nežinomas ir Kultūros paveldo skyriaus vedėjai Loretai Paškevičienei, o Savivaldybės interesams teismuose atstovaujanti Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė trečiadienį buvo nepasiekiama – dalyvavo kitame teismo posėdyje.

Gresia solidūs nuostoliai

Į Kultūros paveldo vertybių registrą Kultūros paveldo departamento įtraukta Panevėžio istorinė dalis užima 138 ha. Savivaldybė užsimojo kultūros paveldo objektais negalinčiame pasigirti Panevėžyje istorine dalimi paskelbti dvigubai didesnę teritoriją – 314 ha. Įskaičiavus ir jos apsaugos zoną, Aukštaitijos sostinėje saugomais tapo 2020 ha. Tai yra tokio dydžio teritorijoje be Savivaldybės palaiminimo nebūtų buvę galima nė privačiame kieme susikalti malkinės, o juo labiau – pasikeisti namo stogo.

Tokiems Savivaldybės užmojams dirbtinai sukurti Aukštaitijos sostinėje neva paveldosauginę zoną kategoriškai prieštaravo Kultūros paveldo departamentas. A. Umbrasas ne kartą įspėjo valdininkus darant kvailystę. Vis dėlto Savivaldybės taryba 2013-ųjų rugpjūtį balsų dauguma istorinę dalį padidino neturėdama tam pagrįstų argumentų, kuo išplėsta teritorija tokia vertinga, kad gyventojai joje be Savivaldybės žinios negalėtų nė kuolo įkalti. Tarybos nariai ir tuometis meras V. Satkevičius dar skandalingojo posėdžio išvakarėse buvo perspėti, kad jų sprendimas išplėsti istorinės dalies ribas apeitų įstatymus ir pažeistų į ją pateksiančių sklypų savininkų nuosavybės teises.

Tačiau Tarybos posėdyje S. Matulis politikus įtikinėjo, esą jo nepatvirtinus Savivaldybės lauktų finansiniai nuostoliai – tektų grąžinti tam skirtą ir išleistą Europos Sąjungos paramą.

Velkasi įtarimų šešėlis

Rankas už dabar jau teismo neteisėtu pripažintą 314 ha istorinės dalies specialųjį planą tąkart pakėlė 18-iolika Tarybos narių. Iš jų aštuoni darbuosis ir šios kadencijos Taryboje. Tarp balsavusiųjų už skandalingąjį dokumentą buvo ir V. Satkevičius.

Nepagrįstos Panevėžio istorinės dalies specialusis planas kainavo 200 tūkst. Lt. Iš jų 15 proc. buvo Savivaldybės, likusi dalis – ES paramos fondų lėšos. Įsiteisėjus teismo sprendimui, planui rengti išleistas europines lėšas Savivaldybei vis tiek tektų grąžinti.

Dar 2011-aisiais Savivaldybė deklaravo saugomą teritoriją didinanti siekdama geriau išsaugoti kuklų architektūrinį palikimą, įvairialypį miesto urbanistinį veidą, savitumą, susiformavusį nuo XVI a. pradžios iki XX a. vidurio.

Vis dėlto gali būti, kad praėjusios kadencijos Panevėžio valdantieji skubėjo solidžiai išplėsti istorinę dalį ne dėl miesto praeities sentimentų. Su dokumento rengėjais – Vilniaus bendrovėmis „Urbanistika“ ir „Senojo miesto architektai“ sulygtas atlygis priklausė nuo istorinės dalies dydžio.

Balsavo už

2013-ųjų rugpjūčio 29-ąją šie Panevėžio savivaldybės tarybos nariai balsavo už miesto istorinės dalies specialųjį planą, kurį Šiaulių apygardos teismas pripažino prieštaraujantį šalies įstatymams:

Algis Balsevičius

Vidmantas Baltramiejūnas

Julius Beinortas

Juozas Brazauskas

Martinas Brazauskas

Algis Čeponis

Sigitas Činga

Maurikijus Grėbliūnas

Dalia Grigaliūnienė

Marija Danutė Kažukauskienė

Kęstutis Lukoševičius

Rimgaudas Pranas Misiūnas