Besibaladojančiais vaiduokliais garsėjantį malūną Ramygalos g. įsigiję, iš politikų pasiūlymo milijonus kainavusiame sklype auginti žolę ir ganyti ožkas gavę verslininkai laukia Vilniaus apygardos administracinio teismo verdikto.
Gina privačią nuosavybę
Kol privačią nuosavybę apginti siekiančių panevėžiečių ir Ramygalos g. stūksančio malūno teritoriją neužstatytą norinčių matyti vietos valdininkų konflikto neišnarpliojo sostinės Temidės tarnai, savo žodžio netaria ir Panevėžio apygardos administracinis teismas.
Ramygalos g. malūno savininkė bendrovė „Deliuvis“ ir šalia esančio sklypo, įsispraudusio tarp J.Basanavičiaus ir Ramygalos g., šeimininkai Alvydas ir Kęstas Tamošiūnai Panevėžio teisėjams yra apskundę Savivaldybės sprendimą neišduoti specialiųjų architektūrinių reikalavimų statyboms. Bendrovė prašė leisti statyti priestatą prie malūno, Tamošiūnai savo sklype ketino susiręsti gyvenamąjį namą.
Pusiau šeimininkais būti nenori
Panevėžio apygardos administracinis teismas pareiškė sustabdantis sklypų savininkų skundų nagrinėjimą, kol Vilniaus teisėjai tars galutinį žodį kitoje dėl savo nuosavybės kovojančių panevėžiečių byloje. Sostinės administracinis teismas aiškinasi, ar miesto Tarybos dar 2008-aisiais patvirtintas Panevėžio bendrasis planas yra teisėtas. Jame nustatyta, kad teritorija tarp J.Basanavičiaus ir Ramygalos gatvių, kurioje stūkso šimtametis malūnas, privalo išlikti neužstatyta jokiais naujais statiniais.
Nors teismai nėra pareiškę savo verdikto, pagal bendrąjį planą Savivaldybės užsakymu jau parengtas miesto istorinės dalies specialusis planas tapo didžiausia kliūtimi verslininkams, nesutinkantiems savo brangiai kainavusiuose sklypuose būti tik pusiau šeimininkais.
Specialiajame plane padaryta šiokia tokia išlyga – neužstatyta privalo likti tik nuo J.Basanavičiaus g. pusės atsiverianti sklypo dalis.
Tačiau milžiniškus pinigus sumokėjusio „Deliuvio“ tokia perspektyva netenkina, mat nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentuose nurodoma, kad savininkas turi teisę statybas vykdyti visame sklype. Bendrovės atstovai pripažįsta, jog įsigydami malūną žinojo, kad jų pirkinys patenka į kultūros vertybių apsaugos zoną, tačiau tai neprieštaravo verslininkų planui prie malūno statyti komercinės paskirties objektą. Tą „Deliuviui“ perkant malūną patvirtino netgi Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio specialistai.
Jie ir atsisakė pritarti kategorišką veto statyboms malūno pašonėje uždėjusios Savivaldybės užsakytam ir Vilniaus įmonės
„Urbanistika“ parengtam Panevėžio istorinės dalies specialiajam planui.
Kreipėsi į ekspertus
Kas teisus – valdininkai ar paveldosaugininkai, jau kitą savaitę turėtų atsakyti specialųjį planą vertinantys ekspertai – Lietuvos restauratorių sąjunga.
Pasak Savivaldybės architekto Sauliaus Matulio, jei pastarieji plane neras klaidų, jis vėl bus teikiamas tvirtinti Nuolatinės statybos komisijai, į kurios sudėtį įeina ir Kultūros paveldo departamento atstovas.
Nors nei teismai, nei ekspertai nėra pateikę atsakymo dėl verslininkų planus griaunančio specialiojo plano teisėtumo, miesto Savivaldybė su jo rengėjais paskubėjo atsiskaityti. S.Matulio teigimu, plano rengimo kaina – apie 200 tūkst. Lt. Dalis lėšų – Europos Sąjungos parama, Savivaldybė iš savo kišenės prisidėjusi 15 proc.
Teismo spendimo laukiantys „Deliuvio“ atstovai jų verslo planus sustabdžiusios situacijos nekomentuoja, kol vyksta teisminiai procesai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
