Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė
Generalinės prokuratūros skundą dėl sostinės mero Artūro Zuoko ir trijų su
koncernu “Rubicon group” susijusių asmenų išteisinimo byloje dėl trukdymo
pasinaudoti rinkimų teise per 2003 metais vykusius Vilniaus mero rinkimus.
Teismas konstatavo, kad pernai vasario 4 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis minėtoje byloje buvo teisėtas ir pagrįstas.
Generalinė prokuratūra prašė teismo Vilniaus merą A.Zuoką pripažinti kaltu dėl Vilniaus tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir skirti politikui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) baudą.
Tokia pati bausmė siūlyta ir įmonių grupės “Rubicon group” vadovui Andriui Janukoniui.
Bendrovės “Ogmios astra” valdybos pirmininką Darių Leščinską siūlyta nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. “Rubicon” vairuotojui Svajūnui Navikui siūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pernai vasario 4 dieną A.Zuoką ir kartu su juo teistus “Rubicon group” vadovą A.Janukonį, vienos iš grupės įmonių valdybos pirmininką D.Leščinską bei “Rubicon group” vairuotoją S.Naviką išteisino byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui Vilmantui Drėmai.
Pats V.Drėma teigia neturįs jokių pretenzijų nei Vilniaus merui A.Zuokui, nei kitiems asmenims, kuriems prokuratūra buvo pareiškusi įtarimus. Tarybos narys baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Vilniaus apygardos teismas šioje byloje apklausė kelis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertus, tyrusius kratos metu iš bendrovės “Rubicon group” kompiuterių paimtas skaitmenines laikmenas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užfiksuotus pokalbių tarp mero ir verslininkų įrašus.
Taip pat apklausti STT pareigūnai, dalyvavę kratoje, paimant kompiuterinę techniką iš “Rubicon group”.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės “Rubicon group” vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakė.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu sumokėjęs 45 tūkst. litų.
Laimėjęs bylą dviejuose teismuose A.Zuokas vis dėlto mano buvęs sukompromituotas visuomenės akyse ir tikina, kad jo baudžiamoji byla yra politinė.
“Ši byla buvo ir yra politikų ir STT pareigūnų kūrybos vaisius”, – tardamas paskutinįjį žodį teisme trečiadienį sakė meras.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Šiemet sostinės taryboje A.Zuoko šalininkai inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo meru, tai padarę savaite anksčiau, nei interpeliacijos procedūrą planavo jo oponentai.
Dauguma A.Zuoko priešininkų nedalyvavo surengtame balsavime, pavadinę jį “interpeliacijos farsu”, tačiau trims socialliberalų frakcijoms nariams sudalyvavus balsavime buvo surinktas kvorumas, ir merui užteko šalininkų balsų išlikti poste dar metams.
Interpeliaciją opozicija apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ši byla dar neišnagrinėta.
BNS
