Diskusija, ar teisėta teismo nutartis jėga atvesdinti į
teismą administraciniu teisės pažeidimu apkaltintą leidėją Vitą Tomkų, rodo,
koks teisiškai nesutvarkytas ir su Lietuvos teisine sistema nesuderintas
administracinių teisės pažeidimų procesas. Taip tvirtina Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) konsultantai.
V. Tomkus traukiamas atsakomybėn už spaudinių, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą ar laikymą, turint tikslą platinti arba platinimą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą tokio pobūdžio bylas, kaip ir daugelį kitų visuomenei reikšmingesnių bylų, nagrinėja teismas. Tačiau Seimas, įtvirtinęs tokią nuostatą, visiškai nereglamentavo, kaip teisme vyksta tų bylų procesas, teigiama Eltai perduotame TPTC pranešime.
“Kodeksas reikšmingus įgalinimus suteikia ne teismui, o institucijoms, kurios neturi teisės vykdyti teisingumo, – tvirtina teisininkai. – Pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams ir užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos, kodeksas leidžia asmens administracinį sulaikymą, tačiau teisę tai daryti suteikia ne teismui, o policijos, Vidaus reikalų ministerijos, muitinės ir kai kuriems kitiems pareigūnams”.
Anot TPTC konsultantų, pagal Konstituciją ir teisinės valstybės principus tik teismas gali suvaržyti asmens laisvę. Tačiau Seimas nustatė atvirkščiai – asmenį laikinai sulaikyti gali kiti pareigūnai, tik ne teismas.
Kodekse analogiškai sureguliuotas prievartinis atsakomybėn traukiamo asmens atvesdinimas į teismą ir kitų sankcijų skyrimas – šioje srityje visiškai nenumatytos teismo teisės, teigiama pranešime. Pagal kodeksą gali būti taikomos sankcijos už prokuroro ar kitų pareigūnų nurodymų nevykdymą, tačiau nėra numatyta atsakomybė už teisėjo nurodymų nevykdymą.
“Civilinėje byloje teismas turi žymiai daugiau įgalinimų taikyti sankcijas proceso dalyviams, nei administracinius nusižengimus padariusių asmenų bylose, – teigiama pranešime. – Pavyzdžiui, jei civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys neklauso teisėjo patvarkymų, jiems gali būti skiriamas areštas, o jei neatvyksta į posėdį, gali būti prievarta atvesdinti”.
Pasak TPTC tarybos nario, advokato Kęstučio Čilinsko, Seimas Administracinių teisės pažeidimų kodeksą taisė daugiau nei šimtą kartų, tačiau aptariamu klausimu išsaugojo sovietinę tvarką, pagal kurią teismui teisingumo vykdyme buvo skiriamas antraeilis vaidmuo.
Nors vis planuojama priimti naują kodeksą, jo galiojimas nuolat pratęsiamas, todėl K. Čilinskas siūlo įtvirtinti bent tokias pataisas, kurios užtikrintų galimybę teismui vykdyti teisingumą ir objektyviai išnagrinėti bylas. TPTC nusprendė kreiptis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą su siūlymu parengti kodekso pataisas ir papildymus.
Ekspertų manymu, kol tokių pataisų nėra, teismai priversti arba taikstytis su teisiniu bejėgiškumu, arba taikyti teisės analogiją, t. y. savo sprendimais užpildyti kodekso spragas, vadovaudamiesi galiojančia teisės sistema.
Reaguodamas į kai kurių politikų pareiškimus, esą teismo nutartis dėl V. Tomkaus atvesdinimo neteisėta, raginimus ją panaikinti ir teisėsaugos pareigūnų pažadus jos nevykdyti, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybai vadovaujantis K. Čilinskas Eltai pabrėžė, jog tik aukštesnis teismas gali nuspręsti, ar teismo nutartis yra teisinga.
“Politikų ir kitų pareigūnų kišimasis į teismo procesą, spaudimas aukštesniems teismams, raginimas nevykdyti arba atsisakymas vykdyti teismų sprendimus yra šiurkštūs Konstitucijos ir įstatymų pažeidimai, – tvirtino K. Čilinskas. – Jie kelia pavojų asmenų teisėms, nes vienintelė institucija, kur asmenys gali rasti gynybą nuo politikų ir valdžios pareigūnų piktnaudžiavimų, yra nepriklausomai teismai”.
Pasak advokato, jei politikai ir pareigūnai nebaudžiami gali niekinti teismų sprendimus bei priversti spaudimu priimti tokius sprendimus, kurie reikalingi jiems patiems arba verslo magnatams, nuo kurių priklauso parama politikams ir valdžioje esantiems oligarchams, išnyksta gynybinė teismų funkcija.
“Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kur politikai, oligarchai ir pareigūnai gali nebaudžiami kištis į teismų veiklą, ignoruoti teismų sprendimus, – apgailestavo K. Čilinskas. – Taip yra dėl to, kad, pažeidžiant Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, teismų savivaldos institucijoje – Teismų taryboje yra daug politikų, valdžios atstovų ir dėl to, kad teismų valdžios vadovybė, pataikaudama įtakingiems asmenims, nereaguoja į neteisėtą, teismus žeminantį elgesį”.
ELTA primena, jog administracinę bylą dėl antisemitinių rašinių ciklo dienraštyje “Respublika” nagrinėjantis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nurodė jėga atvesdinti į teismo posėdį dienraščio “Respublika” leidėją V. Tomkų. Mat nesantaiką kurstančių leidinių platinimu kaltinamas leidėjas antradienį neatvyko į bylą nagrinėjančio teismo posėdį, nepaaiškinęs to priežasčių.
Jei kitame teismo posėdyje, numatytame po dviejų savaičių, bus priimtas nutarimas, tai bus ketvirtasis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl antisemitinių rašinių ciklo.
1200 litų bauda anksčiau buvo paskirta “Respublikos” vyriausiajam redaktoriui Raimundui Celencevičiui, baudomis po 1000 litų nubausti V. Tomkaus rašinius perspausdinę du “Respublikos” leidinio rusų kalba redaktoriai.
ELTA
