Paryžius yra ta vieta, kurioje menas įgauna masinių formų. Regis, kad tai darsyk pasitvirtins jau visai netrukus. Pompidou centre praėjusią savaitę atidaryta didžiausia per trisdešimt metų siurrealizmo genijaus, ispano Salvadoro Dali retrospektyvi paroda.
Paryžius taip pat yra ta vieta, kurioje žmonės gali prastovėti milžiniškose eilėse naktimis ir laukti, kol paklius į žymiausias meno erdves. Net finansų krizės akivaizdoje menas netapo ta sritimi, kurioje būtų taupoma. 2010 m. Paryžiuje buvo eksponuojama didžiausia retrospektyvi Claude’o Monet darbų paroda, sulaukusi 920 tūkst. lankytojų ir turėjusi atverti duris net ir naktį, kad tik sutalpintų kuo daugiau norinčių išvysti impresionizmo šedevrus.
Prancūzija tokios desperatiškos lankytojų minios nematė nuo pat 1967 m., kai daugiau nei milijonas žmonių plūstelėjo nors akies krašteliu pažvelgti į Egipto faraono Tutanchamono lobius.
1979 m. Pompidou surengta S. Dali paroda išlieka lankomiausia šio meno centro istorijoje. 900 tūkst. lankytojų – apie 8 tūkst. per dieną. Galbūt pagerinti šį rekordą gali tik pats S. Dali?
Parodos organizatoriai būtent to ir tikisi. Tiesa, anuomet, prieš trisdešimt metų, parodos rengimas buvo ypatingas – viską akylai prižiūrėjo pats menininkas. Tuomet jis, su sau būdingu nekuklumu, kuratoriams aiškino: „Tai turi būti kažkas milžiniško, puikaus, garbinančio gyvenimą ir parodančio, jog man lygių nėra.“
Šiųmetę parodą sudaro apie 200 S. Dali darbų: aliejinės tapybos paveikslų, skulptūrų, filmų ir instaliacijų. Siurrealizmo dvasia Pompidou centras gyvens iki kitų metų kovo mėnesio, kai paroda iškeliaus į Madridą.
„Pagrindinis skirtumas tarp manęs ir siurrealistų yra tas, jog aš esu siurrealistas“, – yra pasakęs S. Dali. Ne veltui Paryžius yra pasiruošęs šio visomis prasmėmis unikalaus kūrėjo parodos anšlagui.
