Pagreitį įgaunant naujoms technologijoms kaimo gyventojai vakarus ilgina pasišviesdami žibalinėmis lempomis. Linkaučių gyventojų Nadieždos Vasiukevič ir Piotro Trofimovo name kabantys šviestuvai tėra interjero dekoracija. Paskutinį kartą jie buvo nušvitę prieš gerus aštuonerius metus. Tiek laiko be elektros gyvenantys sutuoktiniai drabužius lygina prieš kelis šimtmečius naudotais kočėlu ir rumbe ir kas savaitę pasipildo žibalo atsargas dviem senovinėms lempoms.
Kuria lempą
Pensininkų N.Vasiukevič ir P.Trofimovo namo languose jau aštuoneri metai nedega šviesa. Sutuoktiniai dar saulei nenusileidus kloja lovas, išvelėtus skalbinius lygina taip pat, kaip prieš porą šimtmečių tą darė jų senoliai – su kočėlu ir rumbe. Vakarais jie įsižiebia žibalinę lempą.
Pasak N.Vasiukevič, savaitei pasišviesti užtenka penkis litus kainuojančio litro žibalo. Pensininkams, kurių pajamos vos siekia 800 litų, ir tokia suma – dideli pinigai. Tik esant neatidėliotiniems reikalams – prireikus pasikrauti mobilųjį telefoną ar skubiai išlyginti drabužį jie skuba pas gerus kaimynus.
Sutuoktiniai tikina beprarandantys viltį, kad kada nors jiems užteks paspausti elektros jungiklį ir namuose vėl bus šviesu.
Vogė dukra – mokėjo mama
Pasak N.Vasiukevič, bėdos dėl elektros prasidėjo 1999-aisiais, kai elektrikai užtiko, jog to paties namo antrame aukšte seniūnijai priklausančiame bute gyvenanti jų dukra vagia elektrą. Sutuoktiniai tikina nė nežinoję apie asocialų gyvenimo būdą pamėgusios savo atžalos reikalus.
„Ji nemokėdavo už elektrą, net atsiskaitymo knygutės neturėjo. Už tai jai išjungė elektrą. Mes nė neįtarėme, kad ji buvo prisijungusi slapčia – vogė iš valstybės“, – „Sekundei“ pasakojo N.Vasiukevič. Moteris tikina, kad paaiškėjus tokiems dalykams elektra buvo išjungta ne tik dukrai, bet ir jiems. Maža to, pensininkai turėjo ir baudą susimokėti – už dukters savivaliavimą jie pakloję apie 800 litų.
„Buvo liepta elektros skaitiklį iš namo iškelti į gatvę, kad bet kada elektrikai galėtų patikrinti. Liepė patiems nusipirkti ir dėžutę įvadui, ir kabelį“, – lauko virtuvėlėje sukrautus nepigiai atsiėjusius pirkinius rodė N.Vasiukevič. Tačiau pensininkų įsigytų daiktų, pasirodo, niekam neprireikė – atvažiavę žmonės patys pakabino savo dėžutę.
Kiek sumokėjo,
nebesuskaičiuoja
Pensininkai patys nė nebesuvokia, kiek pakloję pinigų už tai, ko dar neturi. Žino tik, kad prieš keletą mėnesių pradėjus rūpintis, kad būtų atnaujintas elektros energijos tiekimas, jie jau spėjo sumokėti apie pusę tūkstančio litų – už kabelį, už dėžutę, galų gale – už elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų tinklų.
Pasak N.Vasiukevič, tiek metų tamsoje nesiskųsdami gyveno todėl, kad iš pensijos mokant kone 1000 litų baudą pinigų nebelikdavo.
„Buvo laikas, kai mano pensija tesiekė 190 litų. Baudos pusantro šimto turėdavau atiduoti. Gyvenau iš trisdešimties litų. Man pensija neseniai tepakilo iki 300 litų. Vyras, antros grupės invalidas, 500 litų gauna. O kiek pinigų vaistams reikia! Malkoms vos susitaupome“, – su ašaromis kalbėjo N.Vasiukevič.
Tačiau ir sumokėjus baudą moteris nemato galimybių gyventi šviesiau – elektrikai pareiškę, kad elektrą prijungsiantys tik patikrinę instaliaciją. Tam pensininkams tektų dar pakloti nemenką sumą. Negana to, sutuoktiniai baiminasi, kad tikrinant instaliaciją jiems bus iškirstos sienos.
„Kiek tada mums remontas kainuos? Namų griauti neleisime“, – savo turto stojo ginti N.Vasiukevič.
Plačiau skaitykite liepos 31 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Gyvenvietės vidury gyvenantys pensininkai jau aštuonerius metus pasišviečia žibaline lempa.
