Vis dar tikite, kad Panevėžys – teatrų miestas, o jame tebesklando maestro Juozo Miltinio dvasia? Aukštaitijos sostinės teatrų salės pustuštės, nes panevėžiečiai Melpomenės menui abejingi, o operos žvaigždyną į Panevėžį prisikviečiantis Muzikinis teatras tėra kažin koks nesusipratimas. Tokias išvadas padarę Panevėžio kultūros plėtros studijos rengėjai Aukštaitijos sostinei siūlo naują veidą – lino audėjų, dievadirbių ir kryždirbių.
Muzikinis per brangus
Panevėžio kultūros darbuotojai apstulbinti. 30 tūkst. litų kainavusioje miesto kultūros plėtros 2014–2020 metų studijoje jie išvadinti menkos kompetencijos, o miesto kultūrinis veidas parodytas ne toks, kokį iki šiol įsivaizdavo matantys panevėžiečiai.
Vilniečių bendrovės „Lyderio grupė“ parengtoje studijoje pripažįstama, kad Panevėžys vis dar žinomas kaip teatrų miestas, turintis galimybių naudotis dramos, muzikinio, lėlių, vaikų ir jaunimo teatrų paslaugomis, rengiami tarptautiniai teatrų festivaliai. Tačiau visai tai – legenda tampanti miesto gražioji pusė.
Iš tiesų teatrų lankomumas žemas, jie nepajėgia pritraukti pilnų salių ir sudominti panevėžiečių. Iš keturių Panevėžyje veikiančių teatrų – J.Miltinio, „Meno“, Lėlių vežimo bei Muzikinio, pastarasis įvertintas prasčiausiai. Pasak studijos rengėjų, „nepaisant plačios organizuojamų renginių programos bei didelio edukacinių programų, skirtų moksleiviams ir jaunimui, skaičiaus“, Muzikinis teatras konkurencingumu „ženkliai nusileidžia“ kitiems trims.
Studijoje teigiama, kad šis teatras yra viena neefektyviausiai veikiančių miesto kultūros įstaigų. Nors Savivaldybės asignavimai didžiausi – 1,2 mln. Lt per metus, Muzikinis teatras pritraukia bene mažiausiai lankytojų. Studijos rengėjai apskaičiavo, kad vienas šios įstaigos lankytojas Savivaldybės biudžetui per metus atsieina 116,9 Lt. Netgi mažiausiai žiūrovų sulaukiantis „Meno“ teatras miesto iždui kainuoja kone perpus pigiau – 68,3 Lt vienam lankytojui.
Panevėžio kultūros situaciją vertinusių vilniečių nuomone, nepopuliarus, todėl brangiai atsieinantis Muzikinis teatras Panevėžio kaip profesionalaus meno puoselėtojo įvaizdį bando stiprinti žiūrovams ne tik siūlydamas muzikines programas, bet ir organizuodamas žinomų dailininkų parodas.
Prasčiau už Pumpėnus
„Sausas skaičiavimas, gryna matematika, kas dabar madinga. Jei tik bulves ūkininko tvarte skaičiuosim, Panevėžys greitai pavirs ne tik Pumpėnais, bet dar žemiau, liks tik P raidė“, – piktinosi Muzikinio teatro vadovas Vidmantas Kapučinskas.
Teatro vadovui nesuvokiama, kodėl jo įstaiga įvertinta kaip dirbanti neefektyviai, jei vienintelė geba į Panevėžį prisikviesti geriausius Lietuvos operos atlikėjus. Muzikinio teatro scenoje dainuoja Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Deividas Norvilas, Liudas Mikalauskas, įrašyta kompaktinė plokštelė su „El Fuego“ vaikinais.
„Linkiu sėkmės tokiems studijų rengėjams, kuriems nieko nesako šios pavardės“, – stebisi V.Kapučinskas.
Labiausiai direktorių suglumino įvertinimas, esą iš visų Panevėžio teatrų Muzikinis teatras pritraukia bene mažiausiai lankytojų.
„Niekada negirdėjau, kad „Meno“ ar Lėlių vežimo teatruose nuo žiūrovų lūžtų salės, o jūs pabandykite gauti bilietus į mūsų „Balių Savojoje“, „Traviatą“. Jei Panevėžyje nereikalinga „Traviata“, galime pasikviesti koncertuoti kokį nors liaudies meno mėgėją su auksine grandine ant kaklo“, – ironizavo V.Kapučinskas.
Išgelbėjo arena
Nuo kultūros gairių braižytojų kliuvo ne tik teatrams. Anot studijos rengėjų, Panevėžyje renginių įvairovė pranoksta jų kokybę. Nors miesto palanki geografinė padėtis, bet jo nei viešosios erdvės, nei kultūros paveldas neišnaudotas turistams pritraukti.
Tačiau netgi patys studijos rengėjai nesugebėjo apsidairyti po Panevėžį – pro jų akis prasprūdo seniausias mieste Skaistakalnio parkas. Aukštaitijos sostinei kultūrinį veidą lipdantys vilniečiai Panevėžyje nepastebėjo rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės palikimo, neatkreipė dėmesio į griūnantį poeto J.Čerkeso-Besparnio namą.
Bet įspūdį jiems padarė „Cido“ arena – „didžiausias įvairių masinių pramoginių, kultūrinių, tame tarpe ir muzikinių renginių, parodų traukos centras Aukštaitijos regione“. Pasak rengėjų, „Cido“ arena yra ekonomiškai reikšminga miestui, nes „jos dėka buvo atnaujinta buvusi apleista miesto dalis“.
Neturėjo iš ko rinktis
Etnologės Vitalijos Vasiliauskaitės nuomone, Panevėžiui kultūros gaires bandę nubrėžti vilniečiai patyrė nesėkmę.
„Iš to studijos projekto supratau, kad rengėjams nepasisekė apčiuopti Panevėžio savasties tapatumo ir diskusijose nepavyko surasti miesto stuburo. Ar juo turėtų būti „siaurukas“, ar Lėlių vežimo teatras, o gal Panevėžį sieti su teatrų miestu, nors iš šito įvaizdžio teliko legenda ir mitas“, – teigė V.Vasiliauskaitė.
Nemenkus pinigus kainavusioje studijoje, anot etnologės, neišvengta netgi faktinių klaidų – pateikti neteisingi duomenys apie Panevėžio kraštotyros muziejų.
„Sunku pasakyti, iš ko nuspręsta, kad kultūros įstaigų darbuotojų nepakankama kompetencija, jei nebuvo atlikta tyrimų“, – nesuprantama V.Vasiliauskaitei.
Savivaldybės Kultūros ir meno komiteto narė Gema Umbrasienė mano, kad studija parengta paviršutiniškai, remiantis ne tyrimais ir analize, o viešąja informacija, kokią rengėjams pavyko rasti.
„Rengėjų nesudomino unikalus Skaistakalnio dvaro parkas su J.Čerkeso-Besparnio sodyba, G.Petkevičaitės-Bitės namas, bet darbe net kelis kartus pabrėžta didžiulė kultūrinė ,,Cido“ arenos, kurios ,,visos užimtumo galimybės yra visiškai išnaudojamos‘‘, reikšmė“, – stebisi Tarybos narė.
Pristatyta studija pripažįsta nesanti patenkinta ir Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė. Pasak jos, rinkdamasi studijos rengėjus Savivaldybė negalėjo apeiti viešųjų pirkimų įstatymo – konkurso nugalėtoja tapo vienintelė dalyvė. Pelnyti užsakymą jai padėjo pasiūlyta Savivaldybei prieinama kaina.
Dievadirbių miestas
Studiją rengs „Lyderio grupės“ projektų vadybininkė Eglė Mockuvienė neneigia, kad darbas nėra išsamus.
Pasak jos, šiuo metu rengėjai laukia panevėžiečių pasiūlymų. Į Panevėžį iš šalies pažvelgę rengėjai vis dėlto neabejoja, kad Aukštaitijos sostinei laikas atsisakyti vis dar eskaluojamo, tačiau realybės nebeatitinkančio senojo teatrų miesto įvaizdžio.
„Analizė parodė, kad teatrų veikla Panevėžyje suprastėjusi ir jų lygis nebėra toks aukštas kaip anksčiau“, – mano E.Mockuvienė.
Vis dėlto, anot jos, Panevėžys nėra beveidis. Miestas turi unikalų reiškinį – Dailės galerijos organizuojamus keramikų simpoziumus, pučiamųjų orkestrą „Panevėžio garsas“ – vieną iš reprezentacinių Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų ir vienintelį profesionalų pučiamųjų orkestrą Aukštaitijos regione, gyvuojantį nuo 1962 m. E.Mockuvienės nuomone, Panevėžys neišnaudoja išskirtinai tik šiam kraštui būdingų linų auginimo, apdorojimo, audimo bei kryždirbystės meno tradicijų.
Studijos rengėjai siūlo Panevėžiui rengti simpoziumus, kurie pritrauktų Aukštaitijos dievadirbius ir kryždirbius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
