Miesto politikų bandymas perauklėti panevėžiečius Laisvės aikštę paverčiant blaivybės zona po praūžusios gimtadienio fiestos atrodo mažų mažiausiai apgailėtinas. Tiek žmonių ir tiek girtų, kiek savaitgalį linksminosi miesto renginiuose, Panevėžys dar nebuvo matęs. Nutilus šventės kulminacija tapusiems fejerverkams miesto širdis su alkoholį draudžiančiais ženklais atrodė tarsi po barbarų invazijos: nusiaubti gėlynai, duženos, šiukšlės ir besimėtantys tušti buteliai – tai, ką sugebėjo palikti teatrų miesto 504-ąjį gimtadienį audringai atšventę panevėžiečiai.
Atvyko mažiau, nei
žadėjo
Daugiausia linksmybių gimtadienio svečiams pasiūlyta šeštadienį. Pirmoji panevėžiečius ir atvykėlius ėmė kviesti Kranto gatvėje nuo ankstyvo ryto sušurmuliavusi mugė. Nors jau trečius metus joje buvo leidžiama prekiauti be jokio mokesčio, tačiau pritraukti daugiau prekybininkų nepavyko. Mugės organizatorės Meilės Kielaitės nuomone, koją Panevėžiui galėjo pakišti tarp tautodailininkų pasklidę gandai, kad šį kartą prekybos vietos bus mokamos.
„Iš tiesų mugė ir pernai, ir juo labiau užpernai buvo gausesnė. Labai liūdna, kad iš 150 užsiregistravusių daug neatvyko – jiems pažymėtos vietos liko tuščios. Gal dėl pasklidusių gandų dalis į Šiaulius perbėgo?“ – svarstė M.Kielaitė. Vis dėlto ne į Šiaulių, o Panevėžio gimtadienį iš įvairiausių šalies kampelių suvažiavę tautodailininkai siūlė nuo tradicinių buities rakandų iki pirmą kartą mugėje siūlomų veltinių paveikslų ar rankų darbo medžio vazų.
Lauktuves gaminosi
patys
Ne visi iš miesto gimtadienio namo nešėsi pirktines lauktuves – turintieji kūrybinę gyslelę jas galėjo pasigaminti patys greta „Galerijos XX“ vykusioje mažojoje dailės dienoje. Profesionaliems menininkams, demonstravusiems, kaip rišti knygas, tapyti ant lentelių, drožti medį ir atskleidusiems kitas kūrinių atlikimo paslaptis, teko atlaikyti apgultį norinčiųjų savo rankomis pasigaminti suvenyrų – keramikai ir stiklui skirtais dažais ant puodelių, medalionų piešė ne tik mažiausieji.
Kelionę į praeitį gimtadienio proga panevėžiečiams pasiūlė Kraštotyros muziejus, Ukmergės gatvę pavertęs senųjų amatų alėja. Čia buvo siuvami batai, dar XVI a. žinotu būdu audžiamos juostos, mokyta velti vilnos kamuolėlius, drožinėjamas medis, nors ir ne Velykos, ne vienas praeivis panūdo kartu su tautodailininke Gražina Kudrickiene išmarginti kiaušinį, čia pat buvo galima išsilieti ir vaško žvakę. Tiesa, tam reikėjo kantrybės – vieną žvakę išlieti užtrunka ilgiau nei valandą.
Dar daugiau kantrybės reikalauja lino apdirbimas. Jau penktus metus miesto gimtadienyje folkloro kolektyvas „Margutis“ iš Trakiškio demonstravo visą „lino mūką“. Smagios kolektyvo moterys čia pat linus mynė, šukavo, verpė 150-ies metų rateliu.
Į miesto gimtadienį įsiliejo pirmosios miesto bažnyčios 500 metų jubiliejų minėjusi senamiestiečių bendruomenė. Krašto apsaugos ministerijai neprisidėjus prie gatvės šventės senamiestiečiams teko koncerto klausytis stovint, o suneštines vaišes ragauti prie iš namų suneštų stalų.
Įprasmintas Meilės
skveras
Visi mylintys ir mylimi savo meilės lūkesčius nuo šiol galės patikėti Meilės skvere. Jaunavedžių ir įsimylėjėlių seniai pamėgtai vietai prie pirmosios miesto elektrinės dienraštis „Sekundė“ ir viešoji įstaiga „Jokastė“ suteikė simbolinę prasmę – nuo šiol joje privalės pabūti kiekvienas, tikintis meile. Vakar visi atėjusieji į skvero atidarymą turėjo galimybę pasukti paminklinės lentos pirmajai miesto elektrinei rodyklę tam, kad išsipildytų jų meilės svajos. Dešimt norinčiųjų taip sutvirtinti savo jausmus buvo apdovanoti dienraščio „Sekundė“ prenumerata.
„Norėjau, kad ratas nesustotų ir žmonės kuo daugiau meilės gautų“, – kalbėjo Vladas Kazlauskas, kartu su žmona Zinaida ypač ilgai sukęs ratą. Lapkritį 50-ies bendro gyvenimo metų jubiliejų švęsiantys sutuoktiniai teigė atradę tikrosios meilės receptą: reikia sugebėti matyti šalia esantį žmogų ir džiaugtis juo, o ne užgožti savo ambicijomis. Ponas Vladas prasitarė: žmona – jo mokyklinė meilė. Dešimtoje klasėje įsižiūrėjęs žavią merginą vyriškis ir dabar džiaugiasi gyvenimą susiejęs su ja.
Pora apsidžiaugė padovanotąja „Sekundės“ prenumerata. „Sekundė“ – simpatiškiausias laikraštis, pateikiantis labai įvairios informacijos. Ją skaitome jau daugiau nei metai. Ir tikrai džiaugiamės gavę prenumeratą“, – tvirtino ketvirtus metus Panevėžyje gyvenantys Kazlauskai.
Gimtadienio dovaną miestui ir panevėžiečiams paruošė Jaunuolių dienos centro 38 lankytojai, prie J.Miltinio dramos teatro iš 5000 pačių pagamintų širdelių sudėlioję 4 m ilgio ir 3,50 m pločio Panevėžio herbą.
Viliojo „Raktas“
Miesto gimtadienio šventėje daug dėmesio sulaukė ir jaunieji dalyviai – ramesnės muzikos, dainų ir šokių mėgėjai šeštadienio popietę rinkosi į Senvagę, kur nuo 14 val. beveik penkias valandas vyko Virgilijaus Valuntonio organizuojamas vaikų ir jaunimo spektaklis-konkursas „Raktas“. Spalvingais kostiumais, kaukėmis, skraistėmis išsipustę šokėjai, dainininkai ir kiti konkurso dalyviai kartu su publika stebėjo kolegų pasirodymus: norintieji išvysti teatralizuotus šou ir spalvingus šokius rikiavosi arčiau scenos, o dainų gerbėjai jų galėjo klausytis ir romantiškai įsitaisę ant upės kranto – skambių balsų aidai vilnijo per visą Senvagę.
„Rakto“ organizatorius V.Valun-tonis teigė, jog konkurse dalyvavo ne tik panevėžiečiai, bet ir Šiaulių, Tauragės, Raseinių šokantys ir dainuojantys kolektyvai. Po pasirodymų dainininkės Dainos Bilevičiūtės vadovaujama komisija išrinko tris geriausius, kurie buvo apdovanoti puikiais rėmėjų skirtais prizais. Konkursantams ruošiantis, žiūrovams savo pasirodymus dovanojo organizatoriaus studijos studentai. Renginio finalą vainikavo Panevėžiui skirta V.Valuntonio ir Rūtos Lukoševičiūtės daina „Mūsų miestas“.
Nugalėjo kunigai
Sekmadienio popietę miesto šventėje netrūko ir sportinio azarto – precedento neturinčiose teatralizuotose krepšinio varžybose susirungė Panevėžio kunigų, Greitosios medicinos pagalbos, Savivaldybės bei aktorių rinktinės. Žiūrovų simpatijas iškart užsitarnavo nuo pat pirmųjų turnyro minučių su Savivaldybės atstovais puikiai žaidimo meistriškumą demonstravę sielų ganytojai, susirinkusiuosius stebinę taiklumu, varžovų blokavimo bei kamuolio perdavimo, atkovojimo deriniais. Dėl pirmos vietos kovoję sutanas į sportinę aprangą išmainę kunigai bei zakristijonai nepralenkiami buvo ir kovoje su medikais, šiems nosis nušluostė net 22 taškų skirtumu. 33 taškus pelnę dvasininkai iškovojo pergalę, antri liko penkiasdešimtmečio jubiliejų švenčiantys medicinos atstovai, tretieji – Savivaldybės vyrai, rezultatu 21-14 nugalėję aktorius. Turnyro vedėjas ketvirta vieta turėjusius tenkintis teatralus perspėjo, jog tokiu žaidimu gėdą darantys vyrai veikiausiai bus išbraukti iš kitąmet planuojamo rengti turnyro komandų sąrašo, tačiau vieningai buvo pripažinta, kad jų kovos dėl kamuolio buvo pačios linksmiausios ir sukėlė daugiausia juoko žiūrovams.
Ekstremalų nesuprato
Triukšmingesnės muzikos ir ekstremalių pojūčių pasiilgę jaunieji šventės svečiai buvo laukiami Respublikos gatvėje, Panevėžio gimtadienio proga tapusioje Jaunimo gatve.
Netoli Santuokų rūmų įrengtoje scenoje triukšmingais pasirodymais grupė „Night“ kaitino sunkiosios muzikos mėgėjus – šalia scenos išsirikiavę skiauterėti pankai ir ilgaplaukiai metalistai purtydami galvas pritarė dainininkams. Muzika puikiai derėjo ir su gatvėje vykstančiu ekstremaliu riedutininkų ir riedlentininkų pasirodymu. Pradžioje ratu sustojusius smalsius žiūrovus jaunieji sportininkai stebino triukais, kuriuos atliko šokinėdami per sustatytus suolus ir automobilį „Toyota Corolla“. Vėliau ekstremalai įsisiautėjo – paveikti sunkiosios muzikos jaunuoliai riedlentėmis daužė mašiną, riedučius avėjusieji ją spardė.
Galiausiai nuniokota ir raudonais dažais aprašinėta transporto priemonė buvo apversta. Agresyvų pasilinksminimo būdą pasirinkę vaikinai sulaukė pagalbos ir iš publikos, kai kurie padaužos net susižalojo, tačiau „įveikę“ mašiną ekstremalai sulaukė minios aplodismentų ir sušoko pergalės šokį. Akivaizdu, jog prie tokių linksmybių labiau pratusi jaunesnio amžiaus publika, kuriai ir buvo skirta Respublikos gatvė, – ne vienas vyresnis žiūrovas kraipė galvas ir riedučiais bei riedlentėmis „ginkluotus“ dalyvius vadino „berazumiais“.
Aikštėje – kaip kare
Gimtadienio fiestą vainikavo didysis koncertas. Tiek žmonių, kiek šeštadienio vakare suplūdo į miesto centrą, Panevėžys turbūt dar nebuvo matęs. Vakare apie 18 val. dauguma šventės svečių sugužėjo prie Laisvės alėjoje įrengtos scenos pasiklausyti didžiojo gimtadienio koncerto dalyvių. Jų pirmųjų dainų garsai dar pynėsi su skambančiomis Senvagėje. Renginio vedėjas, pasveikinęs susirinkusiuosius, pabrėžė, jog šventė skirta J.Miltinio teatrui. Jis buvo pagerbtas aktorių bardų pasirodymu, Panevėžio muzikinio teatro orkestro programa „Neapolietiškas dainų vakaras“, Panevėžio teatrų aktorių koncertu bei jų apdovanojimais.
Plačiau skaitykite rugsėjo 10 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Susirinkusiųjų į didįjį šventinį koncertą gausa pranoko organizatorių lūkesčius – Panevėžys dar nebuvo matęs tiek euforijos apimtų žmonių.
