Reikšmingiausios Panevėžyje kultūros įstaigos, Juozo Miltinio dramos teatro, 75-asis jubiliejus, į Aukštaitijos sostinę sutraukęs šalies ir vietos elito atstovus, Panevėžio valdžiai pasirodė nevertas dėmesio. Prieš keletą savaičių „Cido“ arenoje Lietuvos šokių federacijos organizuoto komercinio renginio, Lietuvos sportinių šokių čempionato, globėju sutikęs būti ir taip šokėjus pagerbęs Panevėžio meras Rytis Račkauskas legendinio teatro šventę iškeitė į savaitgalio išvyką asmeniniais reikalais.
Švenčiantiems Panevėžio teatralams R.Račkauskas atsuko nugarą. J.Miltinio teatro vadovą L.Zaikauską su jubiliejumi miesto vadovas pasveikino tik skambučiu. U.Mikaliūno nuotr.
J. Miltinio dramos teatro scenoje greta ministro pirmininko Panevėžio teatralus su jubiliejumi sveikino rajono meras Povilas Žagunis. Miestas tiesiogiai per nacionalinį kanalą transliuotame renginyje liko nereprezentuotas.
Pasirinko išvyką
„Iš anksto suplanuota svarbi kelionė, kurios tikrai negalėjau atidėti“, – „Sekundei“ tvirtino R. Račkauskas, paklaustas, kas sutrukdė nuo viso miesto pasveikinti teatrą su jubiliejumi.
Kur turėjęs neatidėliotinai išvykti, meras neatskleidė, tik pripažino, jog kelionė buvusi asmeninė, ne darbo reikalais. Anot jo, teatro vadovą Liną Zaikauską pasveikinęs telefonu.
Į iškilmingą renginį, penktadienio vakarą pavertusį Panevėžį šalies politikos ir kultūros elito traukos centru, vietoje savęs meras teigia nė vieno iš dviejų vicemerų nesiuntęs tik todėl, kad kvietimas buvo adresuotas asmeniškai dviem Savivaldybės atstovams – jam ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Sandrai Jakštienei.
„Siųsti nepakviestą vicemerą, kad jis kažkur ieškotų po spektaklio sau vietos, būtų buvę nei šis, nei tas. Pagalvojom, kad paprasčiau deleguoti pasveikinti nuo Savivaldybės kitą kviestą asmenį S. Jakštienę. Šventė išties buvo reikšminga. Aš negalėjau ten dalyvauti, todėl pavadavo kitas žmogus. Iš to dabar daryti problemą paprasčiausiai provincialu“, – pareiškė R. Račkauskas.
Nusilenkė rėmėjams
Renginyje, kurį tiesiogiai transliavo nacionalinis kanalas, Panevėžys praleido progą priminti Lietuvai apie save. Vietoj miesto šią nišą puikiai išnaudojo rajonas. J. Miltinio dramos teatro scenoje greta aukšto rango svečių teatralus jubiliejaus proga sveikino rajono meras Povilas Žagunis.
Teatro direktorius L. Zaikauskas aiškina, jog tokio dėmesio rajono Savivaldybė nusipelnė pasisiūliusi tapti iškilmių globėja.
Finansinės paramos jubiliejaus šventei teatro vadovas tikina prašęs visų apskrities savivaldybių. Į jo prašymus atsiliepusios tik dvi – Panevėžio rajono ir Kupiškio. Panevėžys, pačiame miesto centre turintis vienintelę nacionalinę kultūros įstaigą, prie jos šventės finansiškai prisidėti nematė reikalo.
„Galbūt miesto Savivaldybė turi kitų svarbesnių išlaidų. Rajono Savivaldybė finansavo liūto dalį. Jos, kaip renginio globėjos, merui buvo suteiktas žodis. Kadangi šventę tiesiogiai transliavo televizija, negalėjome leisti, kad sveikinimai scenoje truktų valandą. Apsiribojome tuo, kas svarbiausia – prezidentės sveikinimo laiškas, premjero, Seimo, kultūros ministro ir renginio globėjos rajono Savivaldybės pasveikinimais“, – „Sekundei“ teigė L. Zaikauskas.
Seimo sveikinimas virto parodija
J. Miltinio dramos teatro jubiliejaus šventėje apsilankė apie 500 svečių. Legendinį Panevėžio teatrą pagerbė atvykęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kultūros ministras Šarūnas Birutis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, ambasadoriai.
Į šventę buvo kviesta ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Paskutinę dieną L. Zaikauskui paskambinusi jos padėjėja atsiprašė, esą L. Graužinienė susirgusi ir vietoj jos pasveikinti teatralų atvyks pirmininkės pavaduotojas Jaroslavas Narkevičius. Tačiau iškilmingas pasveikinimas nuo Seimo virto parodija, kai renginio vedėjams į sceną pakvietus J. Narkevičių vietoj jo užlipo Seimo narys Petras Narkevičius.
„Toks juokas išėjo. P. Narkevičius prie durų sakė, kad turi dovanų nuo Seimo, o aš, nežinodamas, kad Seimo pirmininkės pavaduotojo nebus, šį pakviečiau“, – nesusipratimą aiškino L. Zaikauskas.
Teatro vadovas tikina Panevėžio mero nebuvimo nesureikšminantis. Anot jo, miesto vadovas, paskambinęs į mobilųjį, atsiprašė daug anksčiau suplanavęs išvyką.
„Dėkui merui už skambutį. Žmogus turi turėti asmeninį gyvenimą“, – teisina L. Zaikauskas.
Briedis dar girioje
Rajono meras P. Žagunis teigia, jog dėl finansinės paramos J. Miltinio teatrui nebuvo jokių abejonių.
„Kiekvienam kultūros puoselėtojui J. Miltinio dramos teatras yra svarbus. Tą rodo ir jubiliejaus svečių gausa. Juk ne į kiekvieną sukaktį tiek ir tokių svarbių žmonių susirenka“, – sako rajono vadovas.
Tiesa, renginio globėja pasiskelbusi rajono Savivaldybė ne tik dar nėra pervedusi pinigų teatrui, bet netgi jų nenumačiusi savo biudžete.
„Yra gautas prašymas paramai. Tikimės, kad Savivaldybės taryba jam pritars“, – be Tarybos žinios iš rajono biudžeto paremti teatrą pasižadėjęs P. Žagunis.
Meras pripažįsta, kad netgi rajono politikams sutikus, kad Savivaldybė taptų praūžusio renginio mecenate, pinigų teatras sulauktų ne taip greitai. Mat Taryba šį klausimą svarstys tik gegužę, kai bus perskirstomas šių metų biudžetas.
P. Žagunis neatskleidžia numatomos finansinės paramos teatrui dydžio. „Sekundės“ žiniomis, ji gali siekti apie 10 tūkst. Eur.
Panevėžio savivaldybė tvirtina irgi iš savo biudžeto atriekusi riekę 75-ąją sukaktį mininčiam J. Miltinio teatrui. Tiesa, ji gerokai plonesnė nei pažadėtoji rajono. Visus metus truksiančio teatro projekto „Panevėžys vienija, ir taškas“ reklamai miesto Savivaldybė teigia išleisianti apie 5500 Eur. Ji motyvuoja teatrą remianti žmogiškaisiais ištekliais – jo dvasią šįmet atspindinčiais renginiais miesto kultūros įstaigose.
Pareklamavo komercinį renginį
Į J. Miltinio dramos teatro jubiliejų kviestam merui neradus tam laiko, prieš savaitę Panevėžio valdžia pagerbė „Cido“ arenoje Lietuvos sportinių šokių federacijos organizuotą čempionatą. Į jį meras atvyko su vicemeru Aleksu Varna. Nors prie šio renginio Savivaldybė neprisidėjo, o bilietai į jį kainavo nuo 8 Eur, čempionato globėju paskelbtas meras tapo savotišku komercinio renginio reklaminiu veidu.
Įdomus sutapimas: šventę organizavusios federacijos prezidentas Gintaras Skorupskas su R.Račkausku baigę tą pačią mokyklą.
Bendrovei „Boslita“ vadovaujantis G. Skorupskas – prieštaringai vertinamas Kauno verslininkas, įtariamas bankrutavusiam Ūkio banko vadovui Vladimirui Romanovui padėjęs iššvaistyti 14,6 mln. Eur.
V. Romanovo aferas tiriančiai Finansinių nusikaltimų tarnybai kilo įtarimų, kad G. Skorupsko „Boslita“ iš Ūkio banko paėmė milijoninę paskolą butelių gamybai, tačiau pinigai buvo pervesti Bosnijoje ir Hercegovinoje esančiai bendrovei „Alumina“. Ją netiesiogiai kontroliuoja V. Romanovas. Nors laikoma, kad „Alumina“ yra galutinė naudos gavėja, todėl ji ir turėtų grąžinti paskolą, pareigūnai įtaria, kad į šią bendrovę patekusios lėšos galėjo būti pervestos į kitas įmones, o iš čia sugrįžti į tą patį Ūkio banką. Įtariama, kad už tokios schemos įgyvendinimą V. Romanovas galėjo atsilyginti G. Skorupskui.
Tiesa, Kauno apygardos teismui G. Skorupskas įrodė, kad Ūkio bankui skolą turi grąžinti ne jo valdoma bendrovė „Boslita“, bet „Alumina“. Byla pateko į Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau jos nagrinėjimas sustabdytas dėl FNTT tebeatliekamo tyrimo.
R.Račkauskas neneigia pažįstantis G.Skorupską, jiedu buvę klasiokai, tačiau nesantys artimi bičiuliai – pasimatantys per klasės susitikimus. Merą stebina, kodėl sureikšminamas jo, kaip moralinio globėjo, atstovavimas Savivaldybei G.Skorupsko vadovaujamos federacijos Panevėžyje organizuotame čempionate.
„Man keista renginio traktuotė kaip komercinio. Dejuojame, kad mieste nėra renginių, o po to, kai kas įvyksta gražaus, reikia purvais apipilti. Girdėjau, kad viešbučiai buvo užpildyti, kavinės irgi. Daug šnekam, kad taip ir turėtų būti, o kai tas įvyksta, pasipila kritika. Buvau pakviestas, pasveikinau šokėjus nuo miesto. Kažkoks iškreiptas dėmesys tam renginiui“, – pasipiktinęs R. Račkauskas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
