Teatre „Menas“ – tuštėjimo metas. Savivaldybei pavaldžią įstaigą vienas po kito palieka darbuotojai. Pasitraukusieji prasitaria, kad naujo pragyvenimo šaltinio ieškotis privertė „Meno“ direktoriaus Kęstučio Vaičiulio elgesys su pavaldiniais ir nežmoniški jiems keliami reikalavimai. Pats vadovas neslepia nusivylimo jo vilčių nepateisinusiais buvusiais darbuotojais.
Privatus „uabas“
Prieš porą savaičių prašymus atleisti iš darbo įteikė dvi „Meno“ darbuotojos – penketą metų teatre išdirbusi dailininkė ir vos prieš metus į jį atėjusi vadybininkė. Metų pradžioje „Meną“ paliko dešimtmetį jam atidavęs aktorius Saugirdas Stakelė, pavasarį į Muzikinį teatrą „Meną“ iškeitė šviesos dailininkė Ramunė Petrikaitė.
Kad „Mene“ darbuotojų kaita itin dažna, niekam nebėra paslaptis. Ne tik išėjusieji, bet ir tęsiantys savo karjerą teatre prasitaria, kad naujo darbo žmones verčia ieškoti ne finansiniai motyvai, o kareiviškas muštras meno šventovėje.
„Arba reikia priimti žmogų, koks jis yra, arba ieškotis naujų erdvių. Teatras „Mene“ buvo tol, kol jame dirbo Julius Dautartas. Dabar nežinau, kas ten per įstaiga, nebent – tik privatus „uabas“, – apie direktoriaus Kęstučio Vaičiulio vadovavimą teatrui kalbėjo viena iš įstaigą palikusių darbuotojų. Moteris teigė nenorinti menkinti „Meno“ autoriteto, tačiau prabilti apie žiūrovams nematomas povandenines sroves ryžosi vildamasi, kad viešumas išeis į naudą pasilikusiesiems teatre.
Pasak jos, „Mene“ gera gal tik dviem žmonėms. Kiti į darbą eina kaip į karą.
„Žmogus turi pavargti nuo darbo, ne nuo įtampos. Išskyrus porą darbuotojų, kiti atėję į darbą pirmiausia žiūri, kokia šiandien direktoriaus nuotaika. Ten niekas nekalba atvirai, ko iš tavęs nori, O pabandyk paklausti – sulauksi tokio pykčio“, – pasakojo buvusi darbuotoja.
Pasak moters, ji pati iš K.Vaičiulio jau pirmosiomis dienomis sulaukusi tiek dėmesio, kad pasijuto tik tuščia vieta. Ir nors pašnekovė tikino nepatyrusi tiesioginio K.Vaičiulio daromo spaudimo, tačiau neištvėrė ore plevenančios įtampos.
„Jei namuose, kuriuose gyveni, nėra gera dūšiai, reikia daryti išvadas“, – savo apsisprendimą išeiti motyvavo moteris.
Reikia taikytis
Į „Meną“ 1996-aisiais atėjęs S.Stakelė apie priežastis, privertusias palikti ilgametę darbovietę, kalbėti vengė. Pasiteiravus, ar sprendimui išeiti neturėjo įtakos joje tvyranti įtampa, aktorius atsakė labai lakoniškai: etika neleidžia to sakyti.
Pavasarį prieš pat „Meno“ pirmą kartą surengtą kamerinį teatrų festivalį pareiškusi norą išeiti šviesos dailininkė R.Petrikaitė sugrįžti į praeitį taip pat nepanoro – irgi dėl etikos. Vis dėlto ji pripažino, kad kurį laiką darbą „Mene“ derinusi su pagrindinėmis pareigomis Muzikiniame teatre tik pastarąją darbovietę pasiliko, nes „čia ramiau“.
„Įtampa yra. Ji visada trukdo dirbti“, – trumpai apie situaciją „Mene“ išsitarė R.Petrikaitė.
Kad prie K.Vaičiulio aštrių charakterio kampų reikia sugebėti prisitaikyti, pripažino ir „Meno“ aktorius Andrius Povilauskas.
„Žmogus turi savo charakterį. Nemanau, kad į jo aštresnį žodį reikėtų kreipti dėmesį. Gal jautresnis gali sureaguoti, bet darbas yra darbas“, – kalbėjo A.Povilauskas.
Aktorius, studijuojantis teatro vadybą, įsitikinęs, kad dėl susiklosčiusios situacijos „Mene“ nereikia kaltinti vieno direktoriaus. Jo nuomone, padėtis nesikeis, kol teatrams vadovaus ne vadybininkai, o teatralai.
„Čia ne vieno žmogaus, o visos struktūros problema. Kol Kultūros ministerija laikysis tokios politikos, liks taip, kaip yra. Bet po kelerių metų situacija turėtų keistis – ateis nauji vadovai su šviežiomis žiniomis“, – mano A.Povilauskas.
Plačiau skaitykite spalio 9 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. K.Vaičiuliui galvą skauda ne dėl
dažnos darbuotojų kaitos – direktorius tvirtina nervus sau gadinantis dirbdamas
už vilčių nepateisinančius pavaldinius.
