Teatralus ambicijos veda į teismą

Vadovauti nebesiverš


Legendomis apipinta maištinga maestro Juozo Miltinio dvasia,
rodos, iki šiol siautėja seniausiame Panevėžio dramos teatre. Šį kartą aistros
ir ambicijos talentingus menininkus gali atvesti pas Temidės tarnus.



Konkurse teatro vadovo pareigoms užimti antrą likusį ilgametį
vadovą, režisierių Rimantą Teresą labiau nei komisijos verdiktas įskaudino
buvusios pavaldinės, aktorės, Auksinio scenos kryžiaus laimėtojos Astos
Preidytės geliantys žodžiai.


Garsios menininkės viešai išvadintas melagiu, savo žodžio
nesilaikančiu demagogu, R.Teresas atsisakė ketinimų dar kartą bandyti siekti
vadovo posto – apskųsti konkurso rezultatus.


Įžeistas režisierius rengiasi kur kas sunkesniam žingsniui –
savo garbę ir orumą apginti teisme.


Ar R.Teresui atsisakius ambicijų siekti vadovo posto, jame liks
konkursą laimėjęs to paties teatro aktorius Laimutis Sėdžius, turėtų paaiškėti
pirmadienį.



Nesuvokė realybės


„Nematau prasmės skųsti, nes dirbti su cinikais – neįmanoma“, –
pareiškė R.Teresas paskutinę konkurso rezultatų apskundimo termino dieną.


Iš karto po konkurso režisierius buvo nusiteikęs gerokai
atkakliau – žadėjo per kelias dienas kreiptis į juristus ir skųsti to paties
teatro aktoriaus L.Sėdžiaus paskyrimą vadovu.


Rankos R.Teresui nusviro spaudoje perskaičius, ką apie jį mano
buvę pavaldiniai.


„Manęs nedomina, ką veiks šis žmogysta, kai bus išmestas už
durų. Jis nesidomėjo kolektyvu. Tik rūpinosi savo žmona – ji gaudavo visus
norimus vaidmenis“, – iš karto po konkurso be užuolankų viešai rėžė A.Preidytė.


Pasak jos, viską melu, demagogija ir savo žodžio nesilaikymu
grindęs vadovas privalo palikti postą.


„Aš net nesupratau, ką perskaičiau. Čia realybė ar ne? Už ką?
Per keturiolika metų, kol vadovavau teatrui, jo nesugrioviau. Atvirkščiai –
išblizgintas, iščiustytas“, – nuoskaudą liejo režisierius.


Kaip tikino R.Teresas, dabar viešai jį plakančios A.Preidytės
šlovė – taip pat ir jo darbo vaisius.


Režisierius teigia ne tik pakvietęs Auksinio scenos kryžiaus
vertus aktorius rinkusią vertinimo komisiją, bet dargi ją įtikinėjęs bent kartą
atkreipti dėmesį ne tik į sostinės, bet ir į periferijos teatrą.


Nors R.Teresas dėl garbės ir orumo įžeidimo teismo durų dar
nepravėrė, bet neabejoja tą padarysiantis. Kaip tvirtino režisierius, tą jam
patarė ir konsultavę teisininkai.


„Tokius žodžius tikrai galima vertinti kaip garbės ir orumo
įžeidimą. Jie žeidžia ne tik mane, bet ir mano šeimą. Jūs neįsivaizduojate, ką
mes visi dabar išgyvename“, – „Sekundei“ tvirtino ilgametis J.Miltinio dramos
teatro vadovas.



Jautė, bet tylėjo


R.Teresas pripažįsta įtampą teatre jautęs seniai. Dėl to ilgai
abejojęs, ar verta siekti direktoriaus posto dar vienai, ketvirtajai,
kadencijai. Netgi turėjęs minčių pats atsistatydinti.


Tačiau žinia, kad net penkiolika aktorių pasirašė prašymą
Kultūros ministerijai direktoriumi paskirti L.Sėdžių, R.Teresui prilygo smūgiui
žemiau juostos.


„Pastarieji metai buvo labai sunkūs – teatro renovacija,
reikėjo rūpintis finansavimu, spektakliai stojo. Bet kam tie parašai buvo
reikalingi? Ar tai reiškia neobolševizmą? Jaučiau, kad yra blogai, bet laukiau.
Galvojau, būkit inteligentai ir į akis viską išsakykit. Teatre dirbu 29-erius
metus, bet tokio cinizmo dar nesu matęs“, – pareiškė R.Teresas.



Nuomonės nekeičia


„Į pasaulį eidamas su pykčiu meilės neprisiprašysi“, –
gresiantį bylinėjimąsi su R.Teresu įvertino A.Preidytė. Apie buvusį teatro
direktorių viešai išsakytų žodžių aktorė neatsiima. Pasak jos, po teatro pastoge
susikaupusius skaudulius kolektyvas noriai būtų išsakęs ir pačiam vadovui į
akis, jei tik šis būtų jų klausęs.


„Nebuvo su kuo kalbėtis. Nebuvo kas klauso. Bet kuriame ginče
pyktis niekada nėra pagrindinis ir pats teisingiausias kelias, bet jei pats
žmogus nemato, kad situacija sudėtinga, belieka stebėtis. Vadinasi, toks žmogus
aplinkui nieko nemato“, – „Sekundei“ teigė A.Preidytė.


Pasak aktorės, vadovaujant R.Teresui teatre trūko
susikalbėjimo, tvyrojo nepagrįsta baimė, paslaptyje buvo laikomos teatro
perspektyvos ir planai.


„Viskas buvo rašoma šakėmis ant vandens“, – apie R.Tereso
vadovavimo stilių kalbėjo A.Preidytė.


Aktorę nustebino žinia, esą buvusiam teatro vadovui ji turinti
būti dėkinga už pelnytą Auksinį scenos kryžių.


„Ar aš tame spektaklyje nevaidinu? Ar tai tik išprašytas
apdovanojimas? Esu bendravusi su tuometės vertinimo komisijos nariais. Jie
reagavo į mano darbą, o ne į tai, kad kažkas kažko prašė“, – įsitikinusi
A.Preidytė.



Agnė BALTUTYTĖ


Nuotr. Planai keičiasi. R.Teresas, perskaitęs,
ką apie jį mano buvę pavaldiniai, atsisako ambicijų siekti vadovo posto ir,
užuot varstęs Kultūros ministerijos duris, ketina pasukti į
teismą.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto