Puodelis „Latte” kavos su balta pieno puta, dailiai apibarstyta cinamonu, ir Aš… Šiltoje bei jaukioje aplinkoje, mėgaujuosi savo akimirka, lieju savo mintis bei įspūdžius apie dar vieną „Teatro Dirbtuvių“ užsiėmimą!
Turbūt ir Tu ne kartą susimąstei, kokį spalvotą ir įdomų spektaklį mes patys kuriame kiekvieną dieną, sutikdami naujus aktorius (žmones), keisdami žanrą ar apšvietimą (vietą ar laiką), derindami kostiumo spalvas (kurdami savo stilių) ar tiesiog improvizuodami tam tikrą nuotaiką.
Juk tai Tavo spektaklis, Tavo diena, ir tik Tu vienas esi šio kūrinio režisierius.
Šilta ir kūrybinga kostiumo dizainerė Agnė Kuzmickaitė šeštadienio rytą pavertė tikra kūrybine dirbtuve. Žavėjausi, kaip tokia talentinga ir, atrodo, gležnutė mergina darbu bei ryžtu pasiekė savo užsibrėžtą tikslą. Juk į kalną reikia kopti pačiam, tikint savo jėgomis. Jeigu žmogus nesugeba žingsniuoti per savo gyvenimą pats, galvodamas, kad nėra ramsčio, vadinasi, jis net ir neišmoko vaikščioti.
Smalsu, kokią reikšmę kostiumo detalėms turi scenos apšvietimas, kaip svarbu medžiagos pagalba ne tik sukurti kostiumą aktoriams, bet ir įkvėpti gyvybės kabančiai gėlėtai suknelei ar jūreivio švarkui. Pasak kostiumo dizainerės, svarbu pastebėti ir įsigilinti į kiekvieno aktoriaus skonį bei stilių, norint sukurti patogų, tinkamą kostiumą ne tik spektaklio personažui, bet ir aktoriui, kuris jį vaidina. Tikiu, kad ir Tu su užsidegimu būtum sukūręs koliažą iš popieriaus Romeo ir Džuljetai, o gal išradingai parodęs, kaip medžiagos skiautelė gali tapti tam tikros epochos maža detale.
Aktorius Andrius Žebrauskas kaip savo srities profesionalas sugebėjo būti ne tiek „Teatro Dirbtuvių“ dėstytoju, kiek mūsų visų dalimi. Juk ne taip lengva prisitaikyti prie aplinkos ir pateikti save tokį paprastą ir tikrą.
Manai, lengva pakeisti statusą, išgirsti kritiką ir į tai sureaguoti tinkamai? O gal tiki, kad aktoriai neturi baimės? Aktorius A. Žebrauskas mums visiems atskleidė mažytes, bet tokias reikšmingas smulkmenas, su kuriomis susiduria aktorius. Juk improvizacijos dėka spektaklyje įkvepiama gyvybė. Mokytis ir dar kartą mokytis, klausant patyrusio ir gerai žinomo aktoriaus: kaip pasakyti tinkamą komplimentą ar tiesiog prisiliesti prie kito žmogaus. Kaip nugalėti baimę ir ar tiesiog išreikšti emociją.
Juk mūsų gyvenimas kaip balta drobė, ant kurios mes spalvų pagalba piešiame savo mažytį pasaulį. Maišyk spalvas bei improvizuok. Nebijok kurti skirtingus personažus, galbūt kartais su ryškiais kostiumais, o kartais su paslaptingomis kaukėmis. Tik tada Tavo pasaulis bus įdomus, tik tada gyvenimo spektaklis bus tikras Tau pačiam.
