Jeigu vartojimo prekes kurianti pramonė pradėtų naudoti uždaro ciklo ekonomikos modelį, visame pasaulyje per metus būtų galima sutaupyti 700 mlrd. dolerių. Šį modelį diegiančios bendrovės teigia taip pat saugančios aplinką nuo žalingo poveikio.
Vienas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančios šalies gyventojas per metus vidutiniškai nusiperka 800 kilogramų maisto ir gėrimų, 120 kilogramų įvairių pakuočių, 20 kilogramų naujų drabužių ir batų. Tai teigiama Ellen MacArthur fondo parengtoje ataskaitoje.
Per tyrimą, kuris buvo pristatytas šiemet Davoso ekonomikos forume, nustatyta, kad maždaug 80 proc. minėtų pirkinių savo dienas baigia atliekų deginimo įrenginiuose, sąvartynuose ar nuotekų vamzdžiuose. Tačiau vartojimo prekes kuriančiai pramonei pasitelkus uždaro ciklo ekonomikos modelį ir tuos pačius išteklius panaudojant iš naujo būtų galima sutaupyti 700 mlrd. dolerių.
Uždaro ciklo ekonomikos modelio šalininkai teigia, kad jis paskatintų naujoves ir leistų bendrovėms atsieti augimą nuo išteklių naudojimo. Mat tos pačios žaliavos galėtų būti panaudojamos kelis kartus, taip iš jų išgaunant maksimalią vertę.
Veiklos pavyzdžiai
„Kai buvo atrasta, kad pasaulis apvalus, atsirado ir naujų būdų kurti vertę. Įdiegus uždaro ciklo ekonomikos modelį atsirastų ir naujų būdų“, – Vilniuje vykusioje „Swedbank“ konferencijoje „Leadership for Sustainability“ sakė Michelis Schuurmanas, įtakingos nevyriausybinės organizacijos „CSR The Netherlands“ vyriausiasis projektų vadovas.
M. Schuurmanas konsultuoja Nyderlandų įmones ir vyriausybę uždaro ciklo ekonomikos diegimo klausimais. Anot jo, uždaro ciklo modelis kur kas patrauklesnis už dabar paplitusį linijinį. Veiklą uždaro ciklo principu pradėjusios vykdyti įmonės esą pasiekia gerų rezultatų.
Vienas pavyzdžių – veiklą 1973 m. JAV pradėjusi, o vėliau ją po visą pasaulį (taip pat į Nyderlandus) išplėtusi bendrovė „Interface“ – modulinių kiliminių grindų dangų gamintoja. „Interface“ tvarios verslo plėtros vadovės Geanne von Arkel teigimu, įmonė siekia, kad 2020 m. jos veikla neturėtų jokio poveikio aplinkai – nepaliktų jokių atliekų, naudotų tik atsinaujinančius energijos šaltinius ir t. t.
Šiuo metu beveik 50 proc. „Interface“ naudojamų medžiagų yra perdirbtos arba biologinės kilmės. Įdomu tai, kad bendrovė superka senus žvejybos tinklus iš Filipinų žvejų – šie taip užsidirba papildomų pinigų, įmonė sutaupo, o tinklai neteršia vandenyno. Iš atsinaujinančių šaltinių „Interface“ gaunama energijos dalis siekia 36 proc.
Vietą po saule Nyderlanduose rado ir kiek kitoks verslo modelis. Bendrovė „Mudjeans“ džinsus ne parduoda, o nuomoja. Suplėšius kelnes ar panorėjus kitokio modelio tereikia grįžti į parduotuvę ir pasiimti naują drabužį. Sugrąžintas senasis perdirbamas į naują. „Mudjeans“ teigia gamybai naudojanti tik aplinkai nekenksmingas ir perdirbamas medžiagas. Jos gamybos procesai esą nedaro žalos aplinkai.
Diegs ir kinai?
Uždaro ciklo ekonomikos modelį šalyje diegti nutarė ir Kinijos valdžia. Tai prieš kurį laiką pranešė „China daily“ naujienų svetainė, remdamasi naujienų agentūra „Xinhua“.
Skelbta, kad diegti uždaro ciklo ekonomikos modelį yra vienas pagrindinių Kinijos ekonomikos ir socialinės politikos tikslų. Šalyje planuojama skatinti ekonomišką energijos, vandens ir žemės naudojimą. Taip pat ketinama kurti atliekų perdirbimo sistemą, kuri tuos pačius išteklius leistų panaudoti bent keletą kartų.
Įgyvendinus šiuos tikslus Kinijoje esą vyktų daugiau ekologinių procesų, būtų skatinamas „žaliasis“ vartojimas, o šalies ekonomika augtų tvariau.
