Patyčios perauga į egzekucijas
Patyčių neiškentęs Skaistakalnio pagrindinės mokyklos
devintokas per pamoką bendraklasį puolė šakute. Subadytu kaklu, krauju paplūdęs
penkiolikmetis atsidūrė ligoninėje. Du 9-osios vidurinės aštuntokai stipriai
apkūlė dešimtoką. „Aušros“ vidurinės mokyklos aštuntokas išliejo įtūžį ant
klasės draugo. Nukentėjusiajam operuota sulaužyta nosis. Naujamiesčio vidurinėje
mokykloje per pertrauką vienuoliktokai smūgiais į pilvą ir veidą sumušė
dešimtoką. Jaunimo mokyklos dvi septintokės narkomanėmis jas išvadinusiai
trylikametei užsakė kraupią egzekuciją. Mergaitė buvo mušama ir žaginama kelių
jaunuolių. Tai – tik keletas per pastaruosius metus Panevėžio švietimo įstaigose
nuskambėjusių atvejų, kai mokinių patyčios peraugo į smurtą.
Akciją „Savaitė be patyčių“ inicijuojanti psichologinės
pagalbos tarnyba „Vaikų linija“ skelbia per metus sulaukianti 82 tūkst.
skambučių. Bandymų prisiskambinti keliasdešimt kartų daugiau – 2,8 mln.
„Kasmet mums bando prisiskambinti kur kas daugiau vaikų ir
jaunuolių, negu galime atsiliepti, todėl jiems tenka daug kartų rinkti mūsų
pagalbos telefono numerį“, – „Sekundei“ teigė „Vaikų linijos“ psichologė Ivona
Suchodolska.
Pasak jos, bent trečdalis prisiskambinusiųjų į „Vaikų liniją“
kreipiasi dėl sunkumų bendraujant su bendraamžiais.
„Vaikai ir paaugliai, pasakodami apie savo sunkumus, dažnai
mini, kad patiria patyčias. Dažniausiai – žodines, tokias kaip
prasivardžiavimas, įvairūs žeidžiantys juokeliai, yra išvadinami negražiais
skaudinamais žodžiais. Nemažai vaikų pasakoja ir apie fizines patyčias – jie
apstumdomi, apspardomi, apspjaudomi. Vaikai susiduria ir su kiek sunkiau
aplinkinių pastebima patyčių forma – ignoravimu, kai išstumiami iš grupės, su
jais nebendraujama, apie juos skleidžiami įvairūs gandai, kad kiti nemėgtų“, –
pasakojo I.Suchodolska.
Jos teigimu, labai sunku atsakyti, ar patyčias patiriantys
vaikai sulaukia tinkamos pagalbos. Į „Vaikų liniją“ paskambinusieji dažnai
prisipažįsta apie savo nuoskaudas niekam nepasakojantys arba pasidaliję skaudžia
patirtimi iš suaugusiųjų tesulaukė patarimo nekreipti dėmesio.
Tereikia grotų
Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos direktorius Remigijus
Glinskis neslepia: švietimo įstaigų languose užtektų įmontuoti grotas, kad
mokyklos primintų kalėjimus. Mokiniai jau perėmė kalinių žargoną.
Direktorius juokauja pamoką pradedantis priminimu „fermeriams“
gaidžius ir ožius palikti už durų, o nebaigusiesiems Medicinos akademijos –
nenustatinėti draugams protinės negalios.
Pedagogo nuomone, tai, kas vyksta Lietuvos mokyklose,
užsieniečius šokiruotų.
„Skandinavai kaip patyčias vertina jau tokius reiškinius,
kuriuos mūsų tėveliai pavadintų tik vaikiškais pajuokavimais. Dabar apie vaikų
patiriamas patyčias kalbama daug, bet mūsų visuomenė dar nėra pasiruošusi
įvardyti ribos tarp nekalto juoko ir piktybinio tyčiojimosi“, – pažymėjo
R.Glinskis.
Akstinu tyčiotis gali tapti bet kas: išvaizda, būdo bruožai,
apranga.
„Liežuvis – be kaulo. Kaip išvadinti bendraamžius, priklauso
nuo „talento“. Turbūt nieko originalaus nėra: vaikai kopijuoja kai kurių filmų
herojus, suaugusiųjų pasaulį. Nuostabiausia, kad su tėvais pabendravę pedagogai
kartais pasijunta bejėgiais, kai supranta, kad tas vaikas – šviesiausias žmogus
šeimoje“, – teigė R.Glinskis.
Nuo 1992-ųjų mokykloje dirbantis pedagogas pastebi: patyčios
tarp mokinių žiaurėja. Prieš du dešimtmečius, pasak direktoriaus, paaugliai taip
pat pasimėtydavo necenzūriniais, visam pasauliui gerai suprantamais, žodžiais.
„Bet tai būdavo tik emocijų proveržis, o dabar patyčios yra
nuolatinės. Netgi tas pats mokinių rūkymas taip pat yra ne kas kita, kaip
tyčiojimasis iš aplinkinių, iš mokyklos“, – mano R.Glinskis.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 24 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Karti patirtis. Tyrimų
duomenimis, Lietuvos mokyklose reguliariai patyčias patiria bent 30 iš 100
mokinių. Nors kartą su tuo yra susidūręs kiekvienas moksleivis.
