Gruodžio mėnesį ieškodami šventinių dovanų savo artimiesiems ir draugams kai kurie gyventojai netiesiogiai pasirūpino ir dovana sunkiems ligoniams – per prekybos centruose ir kitose viešosiose vietose vykusias donorystės akcijas užpildė organų donorų korteles.
Specialios akcijos – ir prekybos centruose
Taip išreiškė valią, kad po mirties jų organai būtų transplantuoti sunkiems ligoniams. Jau ne vieneri metai, kai Lietuvos gyventojai gali išsiimti organų donorų korteles. Tačiau iki šiol nė vienoje šalies ligoninėje nebuvo nė vieno potencialaus organų donoro, turinčio tokį dokumentą.
Visais atvejais gydytojams teko prašyti artimųjų sutikimo paaukoti mirusiojo organus. Kai kurie atsisakė. Dalis ligonių, galėjusių sulaukti donoro, liko laukti toliau arba mirė.
Todėl Nacionalinis organų transplantacijos biuras kartu su pacientų organizacijomis prieššventiniu laikotarpiu dar kartą pabandė pasibelsti į žmonių protus ir širdis. Dovanų pirkimo įkarštyje jų prašė stabtelėti kelias minutes ir pagalvoti apie kenčiančiuosius, kuriuos galėtų išgelbėti, jei patiems nebebūtų lemta gyventi.
Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė sako, kad organų donorystės akcijos pasiteisina. Dėl jų Valstybinis organų donorų registras visada gerokai pasipildo naujais potencialiais donorais.
Moterys – didesnės altruistės
Lapkričio 30 dieną Lietuvoje buvo 16 533 gyventojai, užpildę donorų korteles ir davę sutikimą, kad jų organai ir audiniai po mirties būtų panaudoti transplantacijai. Tiesa, iš jų 649, arba 4 proc., sutiko paaukoti ne visus audinius ir organus.
Didžiąją dalį – 10 tūkstančių 740 donorų kortelių išsiėmė moterys, vyrai – 5 tūkstančius 793.
Iš anksto savo valią po mirties tapti organų donorais daugiausia pareiškė 18–30 metų žmonės. Jie pasirašė 7176 organų donorų korteles. Antri pagal gausumą – 31–40 metų asmenys, jie užpildė 4795 korteles. Pagal aktyvumą išsiimant organų donorų korteles Panevėžio gyventojai užima 4 vietą. Iš 16 tūkstančių 533 kortelių jiems priklauso 1525. Daugiausia organų donorų kortelių turėtojų yra Vilniuje – 5971, Kaune – 2906, Šiauliuose – 1732. Gerokai už Panevėžį daugiau gyventojų turinčioje Klaipėdoje valią po mirties tapti organų donorais yra išreiškę 1304 gyventojai.
Teoriškai daug, praktiškai – mažai
Nacionalinis transplantacijos biuras kasmet tvarko statistiką, kiek šalies ligoninėse buvo potencialių donorų – mirusiųjų, kurių organai ir audiniai galėjo būti paimti persodinti, ir kiek iš jų realiai tapo donorais.
Nuo šių metų pradžios iki gruodžio 16 dienos potencialių donorų užregistruota 94, o efektyvių – tik 39. Ankstesnių metų statistika taip pat byloja, kad iš potencialių donorų tik apie pusė tampa efektyviais.
Taip yra dėl kelių priežasčių: mirusiųjų artimieji neduoda sutikimo, mirusiųjų organai netinkami transplantuoti ir kt.
Daugiausia – 50 efektyvių donorų Lietuvoje buvo 2009 metais, mažiausiai – 27 donorai 2002 metais. Respublikinė Panevėžio ligoninė šiais metais paruošė 3 efektyvius organų donorus, pernai – 4, užpernai – 3. 2006 ir 2009 metais paruošė po 6 organų donorus.
Ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Eugenija Reinikovienė sako, kad tenka įdėti daug pastangų ir sugaišti laiko, o jis transplantacijos atžvilgiu yra labai brangus, kad gautų mirusiojo artimųjų sutikimą. Jeigu gyvas būdamas žmogus būtų užpildęs organų donorų kortelę, tokių problemų nekiltų. Jų valios artimieji užginčyti negali, nes organų donorų kortelė – tarsi testamentas.
Užpildyti organų donorų kortelę galima gydymo įstaigose. Tai gali padaryti kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų. Asmens duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą, o pareiškusiajam valią atsiunčiama donoro kortelė.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
