Menininką iš Ekvadoro Davidą Celi į „Galerijoje XX“ surengtą personalinę kūrybos parodą atlydėjo tokia Lietuvai neįprasta liūtis, kokios praūžia jo šalyje ties pusiauju. Gamtos stichija tapo simboliška gija, sujungusia tūkstančius kilometrų skiriančius pasaulius į vieną bendrą kultūrinį patyrimą.
Kūrėjas šioje parodoje meno kalba pristato savo šalį. Kaip jis pats teigia, kūriniuose galima išvysti ikikolumbinę praeitį, persipynusią su šiandieniniu moderniu Ekvadoro gyvenimu.
Aukštaitijos sostinėn 50-metis kūrėjas iš Pietų Amerikos atvyko norėdamas įtraukti žiūrovus į intriguojančią kelionę laiku ir erdve, kurioje persipina du skirtingi jo gimtinės kraštovaizdžiai ir pasaulėjautos: ikikolumbinė praeitis ir šiandieninis modernus Ekvadoro gyvenimas.
Atvirų erdvių nebeieško
Davidas Celi – vienas tarptautinio tapytojų plenero, skirto miesto dailės patriarchui Kazimierui Naruševičiui atminti, dalyvių.
Plenerą Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, vadovaujamas dailininko Tomo Rudoko, organizuoja jau dvidešimt ketvirtą kartą. Per tą laiką jis peraugo į kūrybines dirbtuves.
Pasak Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo, anksčiau būdavo įprasta, kad iš įvairių šalių suvažiavę menininkai tapyti išeidavo į gatves, skverus ir tai atitiko plenero dvasią (prancūziškai plein air reiškia atvirą orą).
„Dabar dailininkai suvažiuoja su idėjomis ką sukurs, tad kuria po stogu, atvirų erdvių jiems nereikia“, – sako T. Rudokas.
Į šiųmetį plenerą atvyko šeši dalininkai iš įvairiausių pasaulio kraštų. Be svečio iš Ekvadoro, jame dalyvauja indas (beje, Siraj Saksena į Aukštaitijos sostinę atvyksta jau antrą kartą), serbė, norvegė, dvi latvės. Prie jų prisidėjo kaunietis Eugenijus Nalevaika ir du kūrėjai iš Panevėžio – Diana Rudokienė bei Girmantas Rudokas. Tad iš viso plenere-kūrybinėse dirbtuvėse plušės devyni menininkai.
Moterys dailininkės darbuosis po kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ stogu.
Keturiems plenerininkams vyrams parinkta vieta „Galerijoje XX“, kur šiuo metu jau eksponuojama D. Celi paroda.
Susikalba meno kalba
Celi Austrijoje vykusiame menininkų plenere sutikusi panevėžietė dailininkė Diana Rudokienė pasakojo susidomėjusi ir išskirtine jo kūryba, ir tuo, kad gyvena tapytojas mums egzotiškoje šalyje už vandenyno. Tad mintis pakviesti jį ir į panevėžiečių organizuojamą plenerą kilo savaime.
Tik ispaniškai kalbančio ekvadoriečio menininko nė kiek netrikdo tai, kad Lietuvoje jam dažniausiai tenka bendrauti gestais ir keliais populiariais visų žinomais angliškais žodžiais. Už dailininką kalba jo darbai.
Sukurti mišria, paties D. Celi įvaldyta technika, jungiančia nuotraukų negatyvus ir tapybą akrilo dažais, visi jie pristato autoriui bene artimiausią temą – Ekvadoro kultūrą.
Humbertas Monteras – Ekvadoro meno žinovas, rašytojas eseistas, laikomas garsiausiu šios šalies dailės kritiku, – rašydamas pristatymą D. Celi parodai, irgi pabrėžė, kad jos lankytojai pirmiausia turėtų įsižiūrėti į kūriniuose atskleidžiamus tautinius motyvus.
Pasak H. Montero, tik gerbiant ir vertinant paveldą formuojasi šalies žmonių tapatybė. Ir būtent apie tai byloja D. Celi kūryba, kurioje taip pat galima pamatyti Ekvadoro, koks jis buvo iki Kristupui Kolumbui atrandant Ameriką, praeitį šių dienų realybėje.
Menininkų darbai – Panevėžiui
Tapytojų plenerus, skirtus K. Naruševičiui atminti, organizuojantis T. Rudokas pasidžiaugė, kad D. Celi – pirmasis menininkas (ir pirmasis Ekvadoro sostinės Kito aukštosios menų mokyklos atstovas), kurti į Panevėžį atvykęs iš Pietų Amerikos.
Plenero geografija kasmet tampa vis įspūdingesnė. T. Rudoko teigimu, jo dalyvių sulaukta iš Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Italijos, Lenkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Sakartvelo, Serbijos, Rumunijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos, kaimyninės Latvijos.
Būta ir Baltarusijos bei Rusijos menininkų.
Įprasta, kad Panevėžyje vykstančiuose pleneruose sukurtus po vieną du kūrinius jų dalyviai palieka miestui. Tad per 23-ijų plenerų istoriją Panevėžiui jau padovanota netoli pusės tūkstančio darbų.
Dalis jų, pasakoja T. Rudokas, pateko į Kraštotyros muziejaus rinkinius, dalis atrinkta į Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus fondą. Na o dar kiti tapybos pleneruose sukurti tapybos darbai buvo skirti labdarai. Pardavus juos aukcionuose, pinigai atiteko įvairių nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių pagalbos reikalingais žmonėmis, reikmėms.
Ką sukurs šiųmečio tapybos plenero dalyviai, kviečiama apžiūrėti nuo rugpjūčio 19 dienos.
Plenero dalyvių kūrybos paroda bus eksponuojama „Galerijoje XX“.
