Ir džiaugsmo, ir liūdesio šaltinis.
Situacija rinkose suteikia daugiau galimybių uždirbti. Ir prarasti
Taisyklė, kad pasiturinčių valstybių skolos vertybiniai popieriai yra viena saugiausių investicijų, o investuojantieji ilgam laikui niekada nepralošia, nebėra tokia jau tvirta.
Pastaruosius kelerius metus vyraujantis neapibrėžtumas rinkose verčia permąstyti daugybę tradicinėmis tapusių investicijų taisyklių. Po „Lehman Brothers“ žlugimo niekas nebegali būti tikras, kad aukščiausias patikimumo reitingas reiškia mažą investicijų riziką.
Po Graikijos „beveik bankroto“ pradėtas griauti dar vienas mitas – kad išsivysčiusios valstybės yra patikimiausios skolininkės. O pažiūrėjus į biržų indeksų ar investicinių fondų vertės svyravimus matyti, kad patiems nesėkmingiausiems investuotojams net ir per dešimt metų nebūtų pavykę uždirbti pelno.
Tiesa, ir dabar norintiems nerizikingų investicijų dažniausiai patariama pirkti aukščiausią reitingą turinčių ir mažai prasiskolinusių valstybių, tokių kaip Vokietija, Švedija, Danija, trumpalaikių obligacijų. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) ir dabar laikomos nerizikingų investicijų etalonu.
Teiginiui, kad VVP yra nerizikinga investicija, nepritaria finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris Marius Čiuželis. Mat JAV ir ES šalių skolų problemos niekur nedingo.
Be to, vadinamųjų patikimiausių VVP grąža siekia tik 0,5–2 proc. (priklausomai nuo termino). O tai – mažiau nei infliacija Lietuvoje. Tad su tokiomis investicijomis gali konkuruoti indėliai Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose. Kai kuriuose jų palūkanos net ir didesnės nei minėtų VVP, o patys indėliai yra apdrausti. Pastarąjį taupymo būdą renkasi dauguma šalies gyventojų.
„Finasta Asset Management“ Portfelių valdymo departamento direktoriaus Tomo Krakausko teigimu, tik apie 5 proc. gyventojų yra tiesiogiai investavę į akcijas, obligacijas ar investicinius fondus. O pagal sukauptą turtą investiciniuose fonduose, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva 3–5 kartus atsilieka net ir nuo Vidurio Europos valstybių, tokių kaip Lenkija, Čekija ar Vengrija.
Mažiau rizikuojančiųjų
T. Krakauskas pastebi, kad lietuviai šiuo metu nesivaiko keliasdešimties procentų grąžos, o pirmenybę teikia konservatyviems ar mišriems investavimo portfeliams. Taip stengiamasi ne tiek uždirbti, kiek apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Prieš krizę ne vienas investicinis portfelis buvo sudarytas beveik vien iš akcijų.
Tuo tarpu „Orion Asset Management“ finansų makleris Tadas Demedžiūnas atkreipia dėmesį, kad investavimo strategiją pakeitė mėgėjai, o profesionalūs investuotojai ir toliau intensyviai prekiauja akcijomis, ypač nukritus jų kainoms. Be to, šiuo metu išaugusi rizikingesnių ir atitinkamai pajamingesnių išvestinių instrumentų, tokių kaip „Forex“, sandorių dėl kainų skirtumo, pasirinkimo bei ateities sandorių paklausa.
Norintiems surizikuoti ir uždirbti kiek daugiau, ekspertai rekomenduoja į investicinį portfelį įtraukti žemesnį reitingą, bet gerus viešųjų finansų rodiklius turinčių šalių, pavyzdžiui, Lietuvos, Rumunijos, VVP. Prie jų tiktų pridėti ir įmonių obligacijų bei pastarųjų fondus. Tokio portfelio tikėtina metinė grąža sudarys apie 3–5 proc. (investuojant 3–4 metams). Siekiantiems uždirbti ir nebijantiems didesnės rizikos T. Krakauskas siūlo rinktis investicijas į akcijas, žaliavas arba aukštos rizikos įmonių obligacijas. Būtent akcijos turėtų dominuoti portfelyje, nes ši turto klasė po recesijos tiek pasauliniu mastu, tiek atskiruose regionuose yra istoriškai pigi. Be to, šiuo metu „dividendinių“ akcijų pajamingumas yra kaip niekada patrauklus (4–7 proc.), palyginti su obligacijomis.
Dėmesio vertos besivystančių rinkų akcijos. Būtų galima išskirti Rusiją, Vidurio ir Rytų Europą, Braziliją, Pietryčių Aziją. Kitas galimas taikinys – Šiaurės Europos įmonės, ypač eksportuojančios į kitus žemynus.
Baltijos šalių įmonių akcijos labiau vertintinos kaip galimybė mokytis investavimo naujokams. Pažįstamos įmonės, tarp kurių yra ir labai patrauklių („Teo“, „Apranga“, „Klaipėdos nafta“), informacija gimtąja kalba leis geriau perprasti rinkos veikimo ir investavimo mechanizmus, tačiau dėl šios rinkos seklumo (menkos apyvartos, mažai listinguojamų įmonių) gali kilti keblumų investuojant didesnes sumas. „Jei ir pats verslu užsiimate Baltijos regione, tikrai bus logiškiau nedėti visų kiaušinių į vieną kraitelę, o patrauklių investavimui objektų pasidairyti už regiono ribų“, – pataria „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas Povilas Kaselis.
Uždirbti greičiau
Nors beveik visi investavimo vadovėliai tvirtina, kad investuoti geriau kuo ilgesniam laikotarpiui – septynerius, dešimt ar daugiau metų, „MC Wealth Management“ partneris M. Čiuželis pastebi didėjantį fizinių ir net institucinių investuotojų susidomėjimą trumpalaikėmis investicijomis. Tai skatina ir besiklostanti situacija. Štai iš 45 atvirojo tipo akcijų fondų, kurių rezultatai skelbiami „Nasdaq OMX Baltic“, tik 10 fondų pastarųjų penkerių metų grąža buvo teigiama.
O jei dešimties metų investicija į indeksų „S&P 500“ ar „MSCI World“ dinamiką atkartojančius fondus būtų pasibaigusi 2008–2011 m. pasigirti nebūtų kuo. Tačiau „selektyvias investicijas“ arba, kitaip tariant, spekuliavimą M. Čiuželis pataria rinktis profesionalams arba profesionalų padedamiems mėgėjams. Dabartinėmis sąlygomis rinkos pasaulyje gana smarkiai svyruoja, tad spekuliuojant galima tikėtis uždirbti iki kelių procentų per dieną.
Be to, pasirinkus tam tikras išvestines finansines priemones, galima pasiekti net ir kelių dešimčių procentų grąžą. Tačiau šiuo atveju rizika taip pat būna labai didelė – galima per dieną tiek pat ir prarasti. Anot „Danske“ atstovo P. Kaselio, investuojantieji trumpuoju periodu paprastai uždirba tuomet, kai kažkas (dažniausiai ne toks patyręs) pralošia. Ilgalaikių investicijų atveju pajamos gaunamos dėl fundamentalesnių priežasčių ir uždirbančių būna santykinai daugiau.
Ekonominių negandų laikotarpiu ne vienas investuotojas paprastai atsisuka į aukso pusę. Šis taurusis metalas vertinamas kaip vienas patikimiausių būdų apsaugoti savo santaupas. M. Čiuželio nuomone, ilgu ir labai ilgu laikotarpiu investicijos į tauriuosius metalus yra patrauklios. Kita vertus, galima prisiminti žinomo investuotojo Warreno Buffetto frazę, kad auksas yra aktyvas, nekuriantis pridėtinės vertės.
