Panevėžio rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai, neturintys tarnybinių automobilių, galės iš garažų traukti savuosius, važiuoti tarnybos reikalais ir gauti pinigines kompensacijas. Praėjusią savaitę rajono politikai, trumpai pasiginčiję, pritarė, kad leidimas biudžetininkams naudoti asmeninį automobilį darbo reikmėms būtų įforminamas mero potvarkiu.
Panevėžio rajono savivaldybės tarnybiniai lengvieji automobiliai yra 10–19 metų, todėl juos tenka dažnai taisyti. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Turės paprašyti mero leidimo
Iki šiol rajono Savivaldybė biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse nebuvo numačiusi galimybės tokių įstaigų vadovams tarnybos reikalais važiuoti savu automobiliu.
Jie tik galėjo leisti tai daryti savo pavaldiniams. Pavyzdžiui, tarnybinius automobilius turintys seniūnai leidžia savo pavaduotojams važinėti nuosavu transportu darbo reikalais, gaunant kompensacijas. Jos negali būti didesnės kaip 0,5 Statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (šiuo metu 699,8 euro, neatskaičius mokesčių).
Kiek rajono Savivaldybei atsieina seniūnų pavaduotojų asmeninio transporto naudojimas, sužinoti nepavyko. Savivaldybės apskaitos skyriaus darbuotojai aiškino, kad tokius duomenis galėtų pateikti tik vedėja, o ji dabar atostogauja.
Viešųjų įstaigų vadovai jau kuris laikas gali savo automobilius naudoti tarnybos reikalais. Velžio komunalinio ūkio direktorius Vidas Balakauskas, naudojęs nuosavą automobilį darbo reikalams tvarkyti, pernai gavo 10 tūkst. 217 litų kompensaciją degalų išlaidoms. Velžio komunalinio ūkio buhalterės teigimu, direktorius mašiną remontavo savo lėšomis.
Savivaldybė susizgribo, kad nuosavą automobilį naudoti darbo reikalais gali prireikti ir biudžetinių įstaigų vadovams. Taryba pritarė, kad biudžetininkų vadovai leidimą naudoti asmeninį automobilį tarnybos reikalais turėtų gauti iš mero.
Abejoja, ar bus užtikrinta kontrolė
Liberalsąjūdininkas Jonas Katinas Tarybai dar kartą pasiūlė apskritai keisti tarnybinio transporto naudojimo tvarką. Jo nuomone, racionalu būtų visai atsisakyti pasenusių tarnybinių automobilių, nes jų išlaikymas kainuoja įspūdingą sumą, leisti darbuotojams darbo reikalais važinėti savo automobiliu ir skirti kompensacijas.
„Pikta, kad mokam mokesčius, o kai kurie biudžetininkai su panom vos ne į paplūdimį važiuoja“, – politikas įtaria, kad tarnybinio transporto eksploatacijos išlaidas augina ir kai kurių valdininkų nesąžiningumas.
Politikas piktinosi, kad vicemeras Antanas Pocius tarnybiniu automobiliu į darbą važinėja iš namų Ramygaloje, paskui juo grįžta. J. Katinas tarnybinį automobilį siūlė palikti tik merui Povilui Žaguniui.
Valdantiesiems oponuojanti Violeta Grigienė abejojo, ar bus užtikrinta kontrolė, kad biudžetinių įstaigų vadovai už gautas kompensacijas nesivažinėtų savo reikalais.
„Tokia jau ta žmogiška prigimtis“, – sakė ji.
Politikės nuomone, prieš biudžetinių įstaigų vadovams suteikiant tokią teisę, šių metų Savivaldybės biudžete reikėjo numatyti lėšas degalams, amortizacijai ir kt.
P. Žagunis kolegę ramino sakydamas, kad leidimo įforminimas mero potvarkiu dar nereiškia, kad jis tuos leidimus dalys lengva ranka.
Nustatyti tik kilometražo limitai
Panevėžio rajono savivaldybės administracija turi 14 nuo 10 iki 19 metų lengvųjų automobilių. Tik meras P. Žagunis važinėja kelerių metų „Hyundai“.
Vicemeras A. Pocius važinėja iš P. Žagunio paveldėtu 10 metų „Hyundai“.
Mero pavaduotojas neneigė tarnybiniu automobiliu važinėjantis į darbą. Pasak jo, tokią teisę dėl darbo specifikos dar prieš kelerius metus jam suteikė tuometis administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys savo potvarkiu.
„Retą savaitgalį būnu namuose, dažniausiai privalau dalyvauti įvairiuose renginiuose.
Būtų neekonomiška iš Ramygalos atvažiuoti į Panevėžį, pasiimti tarnybinį automobilį ir vykti, tarkime, į Krekenavą ar Raguvą. Tarnybinį automobilį naudoju tik darbo reikalais, į turgų, juo labiau į paplūdimį nevažiuoju“, – tvirtino vicemeras.
Savivaldybė nėra nustačiusi degalų limito, tik kilometražą, kiek gali per metus nuvažiuoti tarnybinis automobilis. Kilometrų skaičius priklauso nuo skyriaus, kuriame valdininkas dirba, darbo specifikos ir svyruoja nuo 3,5 tūkst. iki 31 tūkst. kilometrų per metus. Mero automobiliui nustatytas 31 tūkst. km per metus limitas, vicemero – 25 tūkst. km.
Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėja Gražina Kundrotaitė tvirtino, kad ir meras, ir vicemeras, ir skyrių darbuotojai neviršija limitų.
Apskaitos skyriaus duomenimis, 14 tarnybinių automobilių degalų išlaidos pernai sudarė 123 tūkst. Lt, padangos – 3 tūkst. Lt, draudimas – 7 tūkst. Lt, remontas – 86 tūkst. Lt.
Tačiau tai toli gražu ne visos Savivaldybės išlaidos tarnybiniam transportui. Be vedėjos dviem savaitėms likęs Apskaitos skyrius negalėjo pateikti duomenų, kiek tiksliai tarnybinių automobilių turi rajono seniūnijos ir kiek jie atsieina mokesčių mokėtojams.
Siūlo gerai apskaičiuoti
Panevėžio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2012 metais tikrino, kaip naudojamas tarnybinis transportas, ir priėjo prie išvados, kad jis galėjo būti naudojamas ir asmeniniams reikalams tvarkyti. Mat paaiškėjo, kad kai kurios įstaigos neužtikrino tarnybinio transporto naudojimo kontrolės.
Pavyzdžiui, nebuvo nustatyta, kiek per mėnesį kilometrų leistina nuvažiuoti tarnybiniu automobiliu. Kai to nėra, neįmanoma patikrinti, ar važiuota tikrai turint darbo reikalų.
Kontrolieriai taip pat pasigedo informacijos apie maršrutus, kuriais valdininkai vyko, kas konkrečiai važiavo. Ne visada buvo rašomi įsakymai dėl komandiruočių, darbo poilsio ir švenčių dienomis, netikrinama, ar tinkamai užpildyti kelionės lapai.
Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Regina Viškelienė negalėjo pasakyti, ar dabar geresnė tarnybinio transporto kontrolė – po 2012 metų daugiau patikrinimų nebuvo. Paklausta, ar nemano, kad būtų racionaliau valdininkams leisti naudotis nuosavu transportu ir mokėti kompensacijas, kaip siūlo J. Katinas, ji atsakė, kad pirmiausia reikėtų apskaičiuoti ir pasižiūrėti, kaip pigiau.
Inga SMALSKIENĖ
