Miesto policijai vis dažniau tenka tirti, ar vagystė,
apie kurią praneša neva nuo ilgapirščių nukentėjęs asmuo, tikrai buvo. Kaip
“Sekundei” sakė Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės
policijos viršininkas Vitalijus Gailius, pernai išaiškinta dešimt nusikaltimų,
kurie užregistruoti kaip vagystės, bet tiriant paaiškėjo, kad tai – tik bandymas
gauti draudimo išmoką. Šiais metais užfiksuoti trys atvejai, kai sukčiai tokiu
būdu bandė iš draudikų išsireikalauti jiems nepriklausančius pinigus. “Vagysčių,
kurias galima pavadinti intelektualiomis, nes tam reikalingas kruopštus
pasiruošimas, daugėja”,- pabrėžė V.Gailius. Intelektualių nusikaltimų bangą
prognozavę pareigūnai tvirtina tam ruošęsi, nes vagysčių inscenizacija norint
gauti draudimo išmokas – Europoje gana populiari nusikaltimų rūšis, tad naivu
būtų manyti, kad lengvo uždarbio mėgėjai Lietuvoje nebandys perimti kolegų iš
užsienio patirties. “Melagingi pranešimai apie vagystes populiarėja visoje
Lietuvoje. Mūsų mieste ši problema nėra tokia aštri, bet susiviliojusiųjų
draudikų pinigais netrūksta”,- kalbėjo Kriminalinės policijos viršininkas.
Bedarbių bute – mįslingai atsiradęs turtas
VPK Kriminalinės policijos vadovas pasakojo, kad panevėžiečiai dažnai melagingai praneša apie vagystes iš butų. “Jei bute esantis turtas draustas, tirdami vagystę, pradedame ir kitą tyrimą – aiškinamės, ar vagystė neinscenizuota”,- sakė V.Gailius. Įtarimą, kad nukentėjusysis sako netiesą, pareigūnams sukelia įspūdingomis sumomis įvertintas atseit pavogtas turtas. “Tyrėme vagystę iš buto, kurio savininkas teigė patyręs 54 tūkst. litų žalą. Turtas apdraustas vienoje draudimo bendrovėje. Buto savininkas – bedarbis. Nedraudžiami pinigai, auksiniai dirbiniai. Tai kiek buitinės technikos turi tilpti bute, kad jos vertė siektų pusę šimto tūkstančio litų?”- stebėjosi Kriminalinės policijos viršininkas. Su intelektualiomis vagystėmis vis dažniau susiduriantys kriminalistai pastebi, kad dažnai patikinimai, jog iš buto pavogtas itin didelės vertės turtas, kuriami norint praturtėti – išgauti iš draudikų kompensaciją. “Pradėję aiškintis vagystės aplinkybes, sužinome, kad “turtuolis” – visiškai nemokus, skendi skolose ir neturi už ką susimokėti komunalinių mokesčių”,- teigė VPK Kriminalinės policijos vadovas.
Jis negalėjo teigti, kad policija demaskuoja visus bandančiuosius kišti ranką į draudikų kišenę – neatmetama galimybė, jog dalis sukčių vis dėlto pasiekia savo – apkvailinę teisėsaugininkus ir draudikus už neva patirtus nuostolius susižeria apvalią sumelę. “Mes jau kuris laikas glaudžiai bendradarbiaujame su visomis draudimo kompanijomis. Prieš apdraudžiant bute esantį turtą rekomenduojame kreiptis į mūsų pareigūnus, kurie suteiks informaciją apie būsimą klientą. Tai – viena iš prevencijos priemonių, padedanti draudikams apsisaugoti nuo pasipelnyti siekiančių sukčių”,- akcentavo V.Gailius.
Vietoj pinigų – areštinės kamera
Vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Dragūnas teigė, kad vis dažniau bandoma inscenizuoti brangių automobilių vagystes. “Intelektualai” turi vieną tikslą – gauti draudimo išmoką už neva pagrobtą mašiną. Kasko draudimu paprastai apdraudžiami brangūs ir nauji automobiliai. D.Dragūnas pasakojo, kad tokiai mašinai sugedus, ją parduoti sudėtinga. Tokie automobiliai paprastai parduodami dalimis, tačiau kai kurie gudruoliai dar bando pasiimti ir draudimo išmoką.
Pernai apmulkinti miesto teisėsaugininkus ir draudimo kompaniją bandė atvykėliai iš Kauno. Jie policiją įtikinėjo, kad Panevėžyje buvo pagrobtas brangus mersedesas. Pradėjus aiškintis vagystės aplinkybes, tapo akivaizdu, kad tai – tik melagingas pranešimas, nes minėta mašina jau prieš tris mėnesius buvo supjaustyta dalimis ir parduota. Kauniečiai turėjo vieną tikslą – apgaule pasiglemžti draudimo išmoką. Apgavikai buvo įsitikinę, kad operacija gerai apgalvota, ne veltui joje dalyvavo Kauno pareigūnai. Bandymas pasipelnyti baigėsi teisiamųjų suole.
Dabar miesto VPK areštinėje dienas leidžia sukčiavimu įtariami asmenys. Jie pranešė, kad Panevėžyje pavogtas kitoje valstybėje registruotas automobilis. Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus pareigūnai netruko išsiaiškinti tikrąją tiesą: mašina nė nestovėjo sukčių nurodytoje aikštelėje, mat ją nuolat stebi vaizdo kameros – tokios mašinos jos neužfiksavo. Brangią transporto priemonę vagystės inscenizuotojai buvo paslėpę saugioje vietelėje – kol gaus draudimo išmoką. Šio nusikaltimo tyrimas dar tęsiasi. D.Dragūnas akcentavo: be vietinių, bandančių pasipinigauti iš draudimo aruodo, atsiranda ir atvykėlių iš kitų miestų. Jie tikisi, kad melagingi pranešimai apie pavogtus automobilius liks neišaiškinti. Apgaulė, siekiant pasisavinti svetimą turtą – šiuo atveju – grobti draudimo kompanijų lėšas, užtraukia laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
V.Gailius pabrėžė, kad sukčiams ir apgavikams, besigviešiantiems draudikų pinigų, įgyvendinti savo kėslus tampa vis sudėtingiau – daugelyje mieste esančių stovėjimo aikštelių įrengtos slaptos filmavimo kameros, fiksuojančios transporto judėjimą. “Draudimo bendrovės, kad apsaugotų savo turtą, noriai bendradarbiauja su pareigūnais ir konsultuojasi prieš apdrausdamos kiekvieną joms įtarimų sukėlusį klientą. Siekiame, kad apsimetėliai negautų jiems nepriklausančių išmokų”,- tvirtino VPK Kriminalinės policijos viršininkas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
Nuotr. V.Gailius teigė, kad mieste daugėja melagingų pranešimų apie vagystes. Taip sukčiai kėsinasi pasipelnyti draudimo bendrovių sąskaita.
