„Didžiuokitės, panevėžiečiai, savuoju miestu – jame tiek daug kultūros, tiek įkvėpimo šaltinių“, – sako į Panevėžyje surengtą tapytojų plenerą suvažiavę penkių šalių menininkai.
Jų drauge su kolegomis iš Lietuvos sukurtų darbų paroda „Galerijoje XX“ atidaroma jau rytoj, rugpjūčio 19 dieną.
Po stogu, bet gamtoje
Link pabaigos eina rugpjūčio 10-ąją Panevėžyje prasidėjęs XXIV tarptautinis tapytojų pleneras, skirtas Panevėžio dailės patriarchui Kazimierui Naruševičiui atminti.
Į jį susirinkę kūrėjai baigia darbus, rengia juos parodai.
„Neapsakomai gera jūsiškiame Panevėžyje. Koks tai puikus, žalias miestas, koks švarus jo oras. O ir visą Lietuvą turbūt pavadinčiau puikia ir dargi ekologiška šalimi. Laimingi žmonės esate“, – taip vakar „Sekundės“ kalbinta teigė į plenerą iš Serbijos atvykusi dailininkė Jelena Vragovič.
Kūrėja prisipažino negalinti atsigėrėti miesto kūrybiškumo centru „Pragiedruliai“, šiomis dienomis tapusiu dar ir plenero dalyvių dirbtuvėmis. Pro stiklines pastato sienas matoma žaluma, anot menininkės, ir įkvepia, ir padeda kurti. Tad nors ir tapo po stogu, sako besijaučianti gamtoje.
Tiesa, peizažai, anot J. Vragovič, gimė ne iš natūros, bet pačios autorės sugalvoti – spalvingi, pilni saulės.
Beatė Gjersvold, atvykusi iš Norvegijos, taip pat teigė negalinti atsigėrėti, kaip Panevėžyje gražu. Ji kūrybai šiame plenere pasirinko akvarelę ir taip pat, kaip J. Vragovič, kūrė peizažus.
„Į juos aš sudedu savo jausmus“, – atviravo B. Gjersvold, kūriniuose kelianti filosofinius klausimus ir bandanti atsakyti, kas yra laikas, ar gali jis bėgti greičiau, ar apskritai sustoti.
Mieste pamatė rudenį
Dvi kūrėjos – Ginta Stavrovska ir Agata Muzė – į tapytojų plenerą atvyko iš Latvijos.
G. Stavrovska gyvena ir kuria prie jūros – Liepojoje. Tačiau tapytojų plenere pasirinko kurti abstrakcijas.
„Vaizduoti realybės jau nebelabai ir norisi, tad į kūrybą sudedu asociacijas“, – kalbėjo menininkė.
G. Stavrovska Lietuvą yra išvažinėjusi kone skersai išilgai, bet į Panevėžį atvyko pirmą kartą. Ir, sako, miestu susižavėjusi taip, jog į savuosius kūrinius sudėjo jo akcentų: architektūrinių „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centro detalių, Senvagėje trykštančių fontanų.
Iš Rygos dalyvauti plenere atvykusi jos tautietė A. Muzė – liuteronė, tad nenuostabu, kad vienas jos Panevėžyje sukurtų kūrinių skirtas Ukmergės gatvėje stovinčiai liuteronų bažnyčia.
Dailininkė iš Latvijos šypsosi: Aukštaitijos sostinėje ji – kone sava. Pleneruose dalyvauja jau antrą kartą, dar du kartus „Galerijoje XX“ buvo surengtos personalinės jos kūrybos parodos.
Šįkart A. Muzė ėmėsi įamžinti ir pamažu rudenėjančią Panevėžio gamtą. Sako, negalėjusi atsispirti gelstantiems lapams Žagienio upelio tvenkinio krantuose, „Pragiedrulių“ pašonėje.
Praturtintas Panevėžio
Tapytojas iš Indijos Siraja Saksena Panevėžyje rengiamame tapytojų plenere dalyvauja trečią kartą.
„Patikėkite, kaskart atvykęs apstulbstu, kaip į gera keičiasi miestas“, – patikino S. Saksena.
Menininkas prisipažįsta negalintis atsigėrėti „Stasys Museum“ mastais ir jo veikla.
„Garantuoju, tai vienas geriausių pasaulio muziejų“, – tvirtina.
S. Saksenos įsitikinimu, pasaulinio pripažinimo verta ir miesto Dailės galerijos sukaupta keramikų plenerų kolekcija. Puikių žodžių kūrėjas negailėjo Lėlių vežimo teatrui, kurio vien lėlės ko vertos. Taip pat neslėpė susižavėjimo „aukštos prabos“ Panevėžio fotomenininkais.
Kaip tik kultūrinis miesto gyvenimas, S. Saxenos teigimu, ir įkvepia jį kurti šiame plenere.
„Susipažinęs su jūsų miesto kultūra, aš ir pats jaučiuosi gerokai praturtėjęs“, – pabrėžia menininkas iš Indijos.
Plenere jis pristato abstraktaus žanro kūrinius. Viename jų pavaizduotas per Panevėžį tekančios Nevėžio upės vingis, kitame – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
„Tos bažnyčios nežinantys žmonės gal jos ir neatpažins, o panevėžiečiai ją, nors ir pavaizduotą abstrakčiai, atpažinti turėtų“, – neabejoja S. Saksena.
Dar viename paveiksle menininkas pavaizdavo Panevėžio kontūrus, o juose simboline meno kalba nutapė kai kuriuos, jam atrodžiusius svarbiausius, miesto statinius: „Stasys Museum“, Dailės galeriją, siauruką bei vieną iš miesto fabrikų.
„Fabrikai reikalingi – jie vysto ekonomiką“, – šypsojosi S. Saksena.
Dialogas tarp žemynų
Su dailininku Davidu Celi, atvykusiu į Panevėžį iš mums tolimo Ekvadoro, šnektelėti nepavyko. Skyrė kalbos barjeras, šis menininkas kalba tik ispaniškai. Tačiau jis pateikė anglų kalba užrašytą Panevėžio plenere sukurtų kūrinių anotaciją.
Rašoma, kad jo kūryba – tai dialogas tarp Ekvadoro ir Lietuvos. Bendrauja žmonės, bendrauja kultūros, bendrauja šalys.
D. Celi pabrėžė ieškojęs sąlyčio taškų ir savo kūryboje juos pavaizdavęs abstrakcijomis.
Beje, tiltu tarp dviejų kultūrų, o ir skirtingų žemynų, sako esantis ir jis pats. Vykstant Panevėžyje šiam plenerui, iš Ekvadoro atsivežta D. Celi kūrybos paroda buvo pristatoma „Galerijoje XX“.
Be šių užsienio kūrėjų, tapytojų plenere K. Naruševičiui atminti dalyvauja ir trys Lietuvos menininkai: kaunietis Eugenijus Nalevaika bei panevėžiečiai Diana Rudokienė ir Girmantas Rudokas.
