Pagaliau atėjusį tikrąjį pavasarį Panevėžys pasitiko atliekų krūvomis, keturkojų „riestainiais“, gatvių ir kiemų duobėmis. Todėl jau šį šeštadienį panevėžiečiai čiups maišus šiukšlėms, grėblius, šluotas ir pradės kuoptis.
Atrišo rankas
Tačiau kai kurios aktyvios daugiabučių bendrijos, nesulaukusios švarinimosi akcijos „Darom“, pasiraitojo rankoves ir ne tik surinko šiukšles, bet ir užtaisė duobes, praplatino automobilių aikšteles. Tokiems darbams rankas atrišo patvirtinti detalieji planai, pagal kuriuos teritorijos prie daugiaaukščių namų yra priskirtos jiems.
Kaip pasakojo Molainių gatvės 78, 80, 82 ir 84 daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas Virgilijus Morkūnas, kiekvieną pavasarį atsiveria panašus vaizdas, miesto Savivaldybė jau seniai nebeskiria pinigų kiemams tvarkyti, tad tai tenka daryti patiems gyventojams. Šis pavasaris – ne išimtis. Tik šiemet imtis didesnių darbų paskatino patvirtinti detalieji planai, pagal kuriuos gyventojai yra teritorijos aplink daugiabutį šeimininkai.
„Tai yra mūsų nuosavybė, todėl ją turime prižiūrėti. Jau daug metų patys tvarkomės, pjauname žolę, kasame sniegą. Jau yra ir tam tikras švarinimosi modelis. Patvirtinus detaliuosius planus, galime susitvarkyti infrastruktūrą. Laikas išsilyginti gatvės asfaltą, kad netelkšotų balos ir nebeliktų duobių“, – sakė V. Morkūnas.
Gyventojų visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta beveik 14 tūkst. Lt kaupiamųjų lėšų skirti duobėms lopyti, asfaltui išlyginti, kad būtų sausa ir daugiau vietos atsirastų automobiliams statyti.
Šeimininkauja savame kieme
Pasak V. Morkūno, automobilių statymo problema aktuali beveik visiems daugiabučiams. Tačiau bendrijos išspręsti šio klausimo vienos negali, reikia ir valdžios palaikymo.
„Mūsų namai neseniai renovuoti, spalvingi, norisi, kad ir aplinka būtų graži. Po truputį praplatinome ir automobilių stovėjimo aikšteles. Tokie darbai reikalauja nemažai pinigų. Tuo labiau kad užsitęsusi šalta žiema, už renovaciją mokamos paskolos ir taip patuština gyventojų pinigines. Bet patys žmonės suinteresuoti gyventi gražiau. Aišku, kai bendrą kiemą tvarkosi keli namai, yra daug lengviau. Jeigu tai tektų daryti vos kelių butų namui, vargu ar gyventojai ryžtųsi. Būkime realistai, Savivaldybė yra gilioje finansinėje duobėje, tad reikia džiaugtis ir tokia pagalba“, – kalbėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kuriant gražią ir jaukią aplinką svarbu ne tik pinigai, bet ir žmonių požiūris. Tačiau kai kurie gyventojai savo automobilius stato ant vejų, jiems nė motais, kad laužo neseniai pasodintus medelius.
„Jeigu tvarkome savo kiemą, tai ir elkimės jame tinkamai. Suprantu, kad aikštelių trūksta ir viena bendrija jų plėsti nepajėgi, tačiau reikia ir žmogiškumo. Žiemą, kai dirva įšalus, nieko neatsitiks, jei mašina bus pastatyta ir ant vejos, bet pavasarį – tai jau nusikaltimas. Jeigu sąžinė tyli, tam yra Kelių eismo taisyklės ar Viešosios tvarkos skyrius.
Sumaištis prasideda nuo netvarkos galvoje. Deja, pas mus viskas galima, o jeigu pareiški pastabą ir paprašai nestatyti mašinos ant vejos, esi jau blogas, nes neva varžai kito laisves ir teises. Jei žmogus nesusipranta, tam yra baudos“, – tvirtino V. Morkūnas.
Skatins tvarkytis
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius „Sekundei“ teigė, kad biudžete nėra numatyta skirti pinigų automobilių aikštelėms prie daugiabučių plėsti ir tvarkyti, tačiau Savivaldybė iš miestui gražinti skirtų lėšų tikrai prisidėtų prie aktyvių bendrijų projektų. Molainių gatvės kelių namų bendrijai aikštelėms praplatinti ir kitiems infrastruktūros darbams buvo skirta ketvirtadalis reikalingų pinigų.
„Miesto biudžete tokiems darbams lėšų nenumatyta. Jeigu bendrijos pačios rodytų iniciatyvą, pagal galimybę galėtume prisidėti sprendžiant įvairias infrastruktūros problemas – gatvių, aikštelių ir šaligatvių tvarkymo“, – paaiškino A. Karalevičius.
Jo teigimu, Savivaldybė galėtų prisidėti tik iš dalies, didesnę sumą reikėtų sukaupti pačioms bendrijoms. Kitos bendrijos turėtų imti pavyzdį iš Molainių gatvės 78, 80, 82 ir 84 daugiabučių namų gyventojų ir pačios tvarkytis. Tuo labiau kad netrukus visos daugiabučių bendrijos turės patvirtinti joms skirtus detaliuosius planus Nacionalinėje žemės tarnyboje ir bus žemės šeimininkės, vadinasi, teks rūpintis ja.
„Kai kurios namų bendrijos motyvuoja, kad žemės aplink daugiabutį jiems nereikia. Kita vertus, kodėl jos turi naudotis valstybiniu turtu. Bendrijos bus žemės savininkės, o už nepriežiūrą, kaip ir kiekvieno turto savininkui, gresia sankcijos“, – perspėjo A. Karalevičius.
Lina DRANSEIKAITĖ
