Ketvirtadienio rytas kai kuriems darželinukams, moksleiviams ir pedagogams prasidėjo neįprastai. Ikimokyklinėse įstaigose dvi valandas mažieji liko be pagrindinių auklėtojų, o mokiniai sėdėjo tamsoje. Ne todėl, kad nebuvo elektros – pedagogai tęsė antradienį šalyje pradėtą įspėjamąjį streiką. Taip švietimo įstaigų darbuotojai siekia susigrąžinti prieš krizę buvusį mokinio krepšelį, didesnius atlyginimus, nori, kad klasėse ar grupėse būtų mažiau vaikų.
Pedagogai įsitikinę, kad streikas kol kas vienintelis būdas susikalbėti su valdžia.
„Kol tyli – nei girdi, nei mato. Paslaugos reikalingos, bet užmirštama finansuoti“, – tvirtina jie.
8 valandą, kai prasideda pamokos Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje, šviesos degė tik administracijos kabinetuose. Kelią į juos rodė girliandomis papuošta Kalėdų eglutė. Panašus vaizdas pasitiko ir kone kiekvienoje klasėje. Mokiniai pirmas dvi pamokas nesprendė lygčių, nerašė rašinėlių ar nesimokė anglų kalbos.
Matematikos mokytoja Larisa Leonavičienė septintokams pasakojo apie streikų ištakas ir pasekmes.
„Mes streikuojame taip pat, tik kita forma. Šiandien į matematikos pamoką integruoju ir pilietinį ugdymą. Mokiniams pasakoju apie streikus, kad per juos pasiekta, jog vaikai gali eiti į mokyklą, niekas jų neverčia dirbti. Ugdydami jaunąją kartą siekiame, kad užaugę vaikai būtų solidarūs, pilietiški ir nebijotų ginti savo teisių“, – „Sekundei“ teigė L. Leonavičienė.
Nori daugiau būrelių
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Minolė Petronytė-Kairienė dešimtokams apie streikus pasakojo kiek kitaip.
„Mes analizuojame, koks ryšys tarp darbininko ir mokytojo. Ir tiesiog aiškinamės, kad mokytojas yra lygiai toks pat, kaip bet koks darbuotojas. Mes nesame kitokie, tiesiog norime būti visaverčiai. Praėjusiais metais organizavome įspėjamąjį streiką, bet rezultatų nebuvo, tad siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į mokytojų problemas, o pagrindinis mūsų tikslas – kad būtų atkurtas mokinio krepšelis. Mes pirmiausia kovojame dėl vaikų, galiausiai – ir dėl visos bendruomenės. Siekiame, kad švietimo sistema suteiktų kokybišką mokymą mūsų vaikams“, – teigė M. Petronytė-Kairienė.
Moksleiviai supranta pedagogų problemas ir juos palaiko. Jie suvokia, kad mokytojai, kovodami už didesnį finansavimą, rūpinasi ir mokinių gerove.
„Vaikai turėtų daugiau neformalaus ugdymo būrelių, kokybiškesnių mokymo priemonių, mokytųsi iš naujų vadovėlių. Jie susižavėję kalba apie užsienio šalių mokyklas, deja, vaikų svajonėms mes neturime finansavimo“, – paaiškino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Dešimtokė Agnė sakė palaikanti savo mokytojus. Ji mano, kad pedagogų darbas turi būti geriau atlyginamas, jiems privaloma suteikti daugiau teisių. Be to, mokinė pažymi, kad trūksta tam tikrų būrelių.
„Daug vaikų neklauso mokytojų, tad jiems sunku dirbti. Manau, pedagogai nusipelno didesnio atlyginimo. O man pačiai norėtųsi daugiau nemokamų būrelių. Man patinka muzika, norėčiau lankyti užsiėmimus, tačiau čia jų nėra“, – kalbėjo dešimtokė.
Prisijungė ir darželiai
Prie Panevėžyje streikuojančių „Saulėtekio“, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, Mykolo Karkos, Muzikos mokyklų prisijungė ir keturi lopšeliai-darželiai. Į kovojančiųjų už savo teises gretas įsiliejo „Kastyčio“, „Draugystės“, „Voveraitės“ ir „Žibutės“ darželių darbuotojai. Mieste streikavo per 130 švietimo įstaigų darbuotojų.
Lopšelio-darželio „Kastytis“ streikuojančios auklėtojos nuo 8 valandos rinkosi į kabinetą ir analizavo Švietimo ir mokslo ministerijai keliamus reikalavimus, klausėsi radijo tiesioginės transliacijos. Mat rytinėje laidoje dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai prašo padidinti nekontaktinių darbų valandų iki 6 per savaitę, pamažu didinti atlyginimo koeficientą, sulaukusiems pensinio amžiaus pedagogams numatyti didesnę išeitinę kompensaciją, sumažinti vaikų skaičių grupėse.
Kaip teigė priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jūratė Gulbinė, auklėtojos per mėnesį, atskaičius mokesčius, gauna nuo 450 iki 550 eurų. Suma priklauso ir nuo kategorijos, ar grupėje yra specialiųjų poreikių turinčių vaikų.
„Priešmokyklinukų auklėtojos turi 36 savaitines valandas, mokytojos turi 18 valandų per savaitę. Mūsų atlyginimas už 36 valandas ir mokytojų už 18 valandų yra toks pats, bet mes dirbame beveik identišką darbą. Juk priešmokyklinukas ir pirmokas mažai kuo skiriasi. Tai sakome ir profesinėms sąjungoms, labai dėkojame mokytojams, kad jie mus supranta ir palaiko“, – kalbėjo J. Gulbinė.
Streikavo ir rajono gimnazijos
Vakar streikavo ir keturios Panevėžio rajono gimnazijos: Paįstrio Juozo Zikaro, Krekenavos Mykolo Antanaičio, Raguvos ir Ramygalos. Prie akcijos prisidėjo apie 80 mokytojų. Rajono mokyklose ugdymo procesas nutrauktas nebuvo, gimnazistams pamokas vedė nestreikuojantys pedagogai.
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrutė Kriukienė mano, kad tinkamiausias būdas spręsti problemas – dialogas.
„Manau, kad nereikia erzintis nei streikais, nei pažadais. Švietimas, net ir dokumentuose, deklaruojamas kaip prioritetinė sritis. Jei galvotume apie valstybės ateitį, reikia atsigręžti atgal ir pažiūrėti, kaip mes išmokome jauną žmogų, kokią poziciją turėdamas jis išeina į gyvenimą. Vien ta žinia, kad mes sau atlyginimus išsiprašome streikais, nėra itin geras pavyzdys, bet, deja, toks priimtinas pasaulyje. Ministrės požiūris pozityvus, todėl turėtume valstybiškai susitarti ir dėl tų pačių atlyginimų, ir dėl tinklo, ir dėl dabartinės situacijos. Lietuva nėra didelė, todėl būtų labai gražu, kad draugiškai susitartume. Tačiau realiai darbuotojai tik per akcijas ir streikus gauna norimą rezultatą“, – „Sekundei“ tvirtino S. Kriukienė.
Erika Leiputė-Stundžienė
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė
Valstybė deklaruoja, kad švietimas yra prioritetas, bet savo kalbų nepagrindžia. Nuo 2009 metų, kai buvo pradėta mokykloms skirti mažiau pinigų, jų vis neatsiranda. Krizė baigėsi, tačiau politikai mokyklas užmiršo.
Mes reikalaujame, kad būtų atkurtas mokinio krepšelis, buvęs prieš šešerius metus. 2009 metais jis siekė 1093 eurus, dabar žadama, kad krepšelis sieks 1014 eurų. Litais skirtumas neatrodo didelis, tačiau, apskaičiavus nauja valiuta, skirtumas didžiulis.
Faktai
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, vakar streikas vyko 67 švietimo įstaigose, kuriose mokytojai nestreikavo antradienį. Preliminariais duomenimis, prie streiko prisijungė kiek daugiau nei 900 pedagogų 19-oje savivaldybių.
Antradienį streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst., visų šalies pedagogų 49 savivaldybėse. Iš viso įsitraukė apie 13 proc., arba 300 iš daugiau kaip 2300 ikimokyklinio, formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų.
Aktyviausiai į streiką įsijungė didžiausią darbo stažą turintys pedagogai. Beveik trečdalis streikavusių pedagogų mokykloje dirba 30 ir daugiau metų, daugiau kaip pusė streikavusiųjų turi nuo 15 iki 30 metų pedagoginio darbo stažą.
Įspėjamąjį streiką švietimo profesinės sąjungos skelbia nepaisydamos, kad Vyriausybė skyrė papildomus 10 mln. eurų profesinių sąjungų reikalavimams įgyvendinti.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. pirmą kartą po šešerių metų didinami visų pedagogų – nuo darželio auklėtojų iki gimnazijų mokytojų – atlyginimai.
Mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kils iki 7 proc. Šiemet jų algos didėjo 10 proc.
Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimas didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Tai pirmi žingsniai pedagogų algų didinimo link.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. 34 eurais didėja ir mokinio krepšelis. Nors mokinių kasmet mažėja apie 15 tūkst., vienam mokiniui ugdyti skiriama suma nuo 2012 m. išaugo 5,7 proc.
Kitąmet 1,5 mln. eurų didėja pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas. Šiais metais juo pasinaudojo per 900 į užtarnautą poilsį norinčių išeiti mokytojų.
Dovilė BARVIČIŪTĖ








