T. Janeliūnas
Rinkimus Prancūzijoje ir Graikijoje laimėję kandidatai ir partijos labai panašiai savo rinkėjams žadėjo šviesesnį rytojų, kurio prancūzai ir graikai nusipelnė po kelerių taupymo ir ekonominio nuosmukio metų. Tačiau po praėjus pergalės euforijai rinkėjai gali atrasti, kad rytojus gali būti tik tamsesnis.
Nesunku buvo nuspėti, kad tiek Prancūzijoje prezidento, tiek Graikijos parlamento rinkimų kampanijos remsis pažadais nustoti taupyti, sugrąžinti ekonomikoms pasitikėjimą, skatinti augimą ir nusikratyti kraugerių Europos Sąjungos bankininkų ir finansininkų. Juk jie, rupūžės, nukankino Graikiją iki tokio lygio, kad nedarbas viršija 20 proc. , o BVP krito trejus metus iš eilės.
Prancūzijoje rinkimus laimėjęs Francois Hollande’as taip pat iš peties kritikavo ES dešiniųjų lyderių susitarimus dėl fiskalinės drausmės ir taupymo politiką. Anot jo, reikia nebe taupyti, o skatinti Europos ekonomiką. Kiek anksčiau jis žadėjo apskritai atmesti ir iš naujo derėtis dėl ES fiskalinės drausmės sutarties, taip sukeldamas nemažą susierzinimą tarp ES lyderių. Dalis jų, įskaitant ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, buvo atsukę nugaras kandidatui į Prancūzijos prezidentus. Dabar F. Hollande’as ketina oficialiai susitikti su A. Merkel ir kalbėtis apie naują galimą Europos skatinimo ar „augimo paktą“, kuris papildytų jau esamą fiskalinės drausmės susitarimą.
Graikijoje partijos, pastaruosius metus bandžiusios laviruoti tarp ES lyderių bei bankininkų ir savo rinkėjų spaudimo, patyrė visišką fiasko. „Rimtomis“ arba „proeuropietiškomis“ laikomos dešinės pakraipos „Naujoji demokratija“ bei labiau kairuoliška „Pasok“ net kartu paėmus tegavo apie trečdalį balsų ir nė viena iš jų neturės tvirtų galimybių formuoti naują vyriausybę. Visos kitos partijos, nors ir smulkesnės, nenori nė girdėti apie įsipareigojimų ir susitarimų su ES institucijomis bei Graikijos skolos valdytojais laikymąsi.
Kaip į šiuos rinkėjų nuosprendžius dabartinės Graikijos vyriausybės pastangoms gelbėti ant siūlo kabančią šalies ekonomiką sureagavo verslas? Graikijos akcijų birža pirmadienį buvo apimta bemaž panikos – jos atidarymo metu biržos indeksas krito daugiau nei 8 procentais. Vokietijos ir Prancūzijos biržos taip pat atidarymo metu krito žemyn, bet vėliau atsigavo ir beveik grįžo prie buvusios žymos. Matyt, Prancūzijos ir Vokietijos investuotojai jau gerokai anksčiau susitaikė su F. Hollande’o pergale, kurią prognozavo visuomenės nuomonės apklausos, o Graikija – ir taip jau beveik palaidota. Simbolinio paminklo iškilimas virš antkapio jau mažai ką bepakeitė.
Verslas ir visuomenė žiūri į skirtingas puses
Kodėl taip skiriasi kapitalo valdytojų ir visuomenės požiūriai į politikus? Nesiekiant atsakyti, kurie šiuo atveju teisūs, o kurie klysta, galima tik konstatuoti, kad didžioji dalis žmonių, nesvarbu, kur jie gyventų, yra įpratę mąstyti tik šia diena. Šios dienos ar bent jau rytojaus interesai yra gana paprasti – gyventi geriau nei vakar. Ir nesvarbu, kad šiandieninis gyvenimas (ypač tipiniam prancūzui) visai nėra toks jau prastas. Lietuviams turbūt tik pašaipą keltų „diržų susiveržimas“ Prancūzijoje ar net Graikijoje, tačiau patogesnio ir sotesnio gyvenimo įpročiai bei protestavimo tradicijos prancūzus ir graikus daro dirglesnius.
Laimėti rinkimus naudojantis pasipiktinimo emocijomis – yra viena, o sėkmingai valdyti šalį ir dar tesėti pažadus – visai kas kita.
Politikai šias nuotaikas moka išnaudoti. Tačiau laimėti rinkimus naudojantis pasipiktinimo emocijomis – yra viena, o sėkmingai valdyti šalį ir dar tesėti pažadus – visai kas kita. Todėl galima jau dabar beveik užtikrintai teigti, kad tiek F. Hollande’o rėmėjams, tiek Graikijos radikalesnių partijų šalininkams teks gana greitai nusivilti. Šviesus rytojus neišauš.
Liepto galas?
Prancūzijos atveju dar per anksti kalbėti apie F. Hollande’o eros pradžią, nes ji prasidės net ne po prezidento inauguracijos, o po to, kai prancūzai birželio mėnesį išrinks Nacionalinę Asamblėją ir bus paskirtas premjeras. Turint galvoje, kad F. Hollande’as laimėjo rinkimus gerokai menkesne persvara, nei tikėtasi, dar nėra garantijų, kad kairieji laimės ir parlamento rinkimus. Tad gali būti netradicinė situacija, kuomet prezidentui socialistui teks skirti premjeru dešiniosios partijos atstovą. Toks scenarijus F. Hollande’o vizijas labai suvaržytų arba vestų į rimtas konfrontacijas šalies viduje. Apie kokią nors Prancūzijos lyderystę sprendžiant ES ekonominius klausimus bus galima pamiršti.
Prancūzai gana greitai ims klausinėti: „O kur gi tas žadėtas šviesus rytojus?“
Net jei socialistams pavyktų išnaudoti pergalės gūsį ir laimėti daugumą Asamblėjoje, kairiųjų vyriausybė turės pradėti ieškoti kompromisų su kitomis ES valstybėmis, visų pirma, Vokietija. Apie tai, kad reikia riboti biudžeto deficitus ir laikytis finansinės drausmės, jau dabar gerokai atsargiau kalba ir naujasis prezidentas. O susidūrus su kasdienybe, užsidegimas spartinti ekonomiką gali labai greitai užgesti. Juk ekonomikos skatinimas taip pat turi remtis piniginėmis injekcijomis, o jų esminis šaltinis – skolinimasis. Per metus ar dvejus Prancūzijos ekonomika ir biudžetas nesukurs stebuklo, kad galėtų tapti veržlumo ir modernumo pavyzdžiu. Tad prancūzai gana greitai ims klausinėti: „O kur gi tas žadėtas šviesus rytojus?“
Graikijoje vyriausybė apskritai gali būti nesuformuota. Nors dar nėra tikslių galutinių rezultatų, matyti, kad sudaryti daugumos koalicija gali būti neįmanoma. Tai vestų prie dar vienų rinkimų, kurie nieko nepakeis. Šalis, kuri neturi net veikiančios vyriausybės, negalės būti tempiama už ausų. ES lyderiai tiesiog nežinos, su kuo tartis.
Jei Graikijoje bus sudaryta vyriausybė, joje greičiausiai atsiras bent viena radikalesnė partija, kuri bet kada galės pareikšti, kad ES spaudimas per didelis ir periodiškai šantažuoti vyriausybę iš vidaus. Tai galiausiai prives prie momento, kada Graikija neįvykdys kokio nors tarptautinio įsipareigojimo ir prasidės domino griūties procesas. Galutinis jo taškas – Graikijos finansinė katastrofa ir išstojimas iš euro zonos. Kai kurie ekonomistai jau senokai kalba, kad tik po tokios griūties graikai pagaliau galės tikėtis iš naujo stotis ant kojų ir kurti savo ekonomiką. Visi nusipelno vilčių apie šviesų rytojų, tik ne visiems jis išaušta taip greit, kaip tikimasi.
____________________
Dr. Tomas Janeliūnas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, IQ politikos redaktorius
