ES iždininke laikoma Vokietija norėtų, kad Rusija prisidėtų prie finansinės paramos Kiprui. Tikimasi, kad sprendimas dėl pagalbos bus priimtas antroje kovo pusėje.
„Vokietijos vyriausybė pasveikintų Rusiją, jeigu ši nuspręstų padėti Kiprui, kaip tai darė praeityje“, – naujienų svetainei „EUobserver“ sakė anonimu norėjęs likti Vokietijos pareigūnas. Teigiama, kad uždarame susitikime su savo šalies parlamentarais apie tokią galimybę yra užsiminęs ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble.
Kipro gelbėjimo klausimas Vokietijoje laikomas prieštaringu. Dar pernai žiniasklaidai nutenkintoje Vokietijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Kipro bankai padėjo Rusijos oligarchams ir organizuotiems nusikaltėliams plauti pinigus.
Turbūt dėl šios priežasties kanclerė Angela Merkel neseniai įspėjo, kad Kipras neturėtų tikėtis „specialaus gydymo“. Ji pažadėjo, kad bet kokios tarptautinės paskolos sąlygos bus griežtos.
Rusija 2011 m. padėjo Kiprui išvengti bankroto suteikusi 2,5 mlrd. eurų paramą jo bankams, paveiktiems Graikijos finansinių bėdų. Jeigu Maskva sutiktų suteikti dar vieną paskolą Kiprui, sumažėtų suma, kurią turėtų skirti euro zona. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, kaip teigia „RIA Novosti“ naujienų svetainė, sausio pradžioje yra minėjęs, kad pagalbos Kiprui klausimas dar bus svarstomas.
Skaičiuojama, kad iš viso Kiprui, kurio bankus kamuoja finansinės bėdos, reikėtų maždaug 17,5 mlrd. eurų paramos. Galima palyginti: metinis Kipro bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro apie 18 mlrd. eurų.
Vadinamoji „troika“ – Europos Komisija, Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas – spaudžia Kiprą privatizuoti tiek įmonių, kiek tik įmanoma, ir gautas pajamas panaudoti finansinėms skylėms užkamšyti. Taip šaliai reikėtų mažiau tarptautinės paramos.
Tačiau Kipro prezidentas Demetris Christofias, vienintelis komunistinių pažiūrų ES lyderis, itin atkakliai priešinasi šiai idėjai. Todėl sprendimas dėl paramos Kiprui greičiausiai bus priimtas tik po prezidento rinkimų, kurie įvyks netrukus.
D. Christofias neketina dalyvauti rinkimuose ir siekti dar vienos prezidento kadencijos. O apklausų lyderis dešiniųjų pažiūrų Demokratijos sambūrio partijos kandidatas Nicas Anastasiadesas jau yra pažadėjęs padaryti viską, ko reikia, kad Kipras gautų tarptautinę paramą.
Kaip pranešė „Reuters“, apklausų duomenimis, N. Anastasiadesas turi 38 proc. šalies gyventojų palaikymą. Antroje vietoje esantį nepriklausomą, tačiau komunistų partijos AKEL paramą turintį Stavrą Malą remia 23,7 proc. gyventojų.
Prezidento rinkimai Kipre vyks antroje vasario pusėje. „Troikos“ sprendimo dėl finansinės paramos laukiama kovą. Teigiama, kad iki to laiko Kipras pinigų pritrūkti neturėtų.
Tiesa, D. Christofias ragina euro zoną leisti Europos stabilumo mechanizmui (ESM) skolinti tiesiogiai Kipro bankams ir nedidinti šalies vyriausybei tenkančios skolų naštos. Šiuo metu Kipro skola siekia apie 70 proc. BVP. Jeigu paskola būtų suteikta vyriausybei, o ne bankams tiesiogiai, valstybės skolos našta išaugtų iki 170 proc. BVP.
Euro zonos finansų ministrai kaip tik kuria gaires, kurios leistų ESM skolinti tiesiogiai bankams. ESM turėtų pradėti veikti 2014 m. kovo 1 d. Tuo pat metu ECB prisiimtų naują – komercinių bankų priežiūros – vaidmenį. Tiesioginė bankų rekapitalizacija, talkinant ESM, galėtų įvykti ir anksčiau, jeigu ES spėtų sukurti taisykles, o ECB sutiktų anksčiau prisiimti naują vaidmenį.
