Socialines pašalpas gaunantiems panevėžiečiams, priešingai nei daugelio kitų miestų ir rajonų gyventojams, visuomenei naudingo darbo dirbti kol kas nereikia. Tačiau Miesto valdžios sprendimas, kad socialinę pašalpą ilgiau kaip šešis mėnesius gaunantys gyventojai turės imtis visuomenei naudingos veiklos, jau priimtas. Artimiausiu metu miesto gatves, parkus ir skverus turėtų pradėti švarinti nemenkas būrys talkininkų.
Liepos mėnesį Krekenavą ir aplink ją esančius kaimus gražino 50 talkininkų.
Panevėžio rajone socialines pašalpas gaunantys asmenys šitokį visuomenei naudingą darbą dirba jau penketą metų. Tai, kad dėl pašalpos reikės ir paplušėti, žmonės žino ir daugelis tam neprieštarauja. Tačiau šią vasarą rajono seniūnijose visuomenei naudingą darbą dirba vos trys šimtai pašalpų gavėjų. Tai, pasak rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, sudaro maždaug dvidešimt procentų visų paramos gavėjų – šiuo metu socialines pašalpas gauna apie du tūkstančius rajono gyventojų.
Vedėjos teigimu, pastaruoju metu pastebimai sumažėjus pašalpų gavėjų, sumažėjo ir visuomenei naudingą darbą dirbančių asmenų.
Imti į rankas kastuvą ar šluotą reikia toli gražu ne kiekvienam. Padirbėti nekviečiami pensininkai, nėščiosios, nelankančius darželio ikimokyklinukus auginantys tėvai, neįgaliuosius slaugantys, nedarbingi asmenys ir kt. Nekviečiami ir pačias mažiausias socialines pašalpas – mažesnes kaip 20 eurų gaunantys gyventojai.
O štai suaugusiems ir darbingiems asmenims, kurie niekur kitur nedirba, nesimoko, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, tenka skirti tam tikrą laiką visuomenei naudingam darbui. Žmonės daugiausia prisideda prie aplinkos tvarkymo. Siūlant darbus atsižvelgiama ir į poreikius, ir į žmogaus profesinį pasirengimą, gebėjimus, pomėgius. Tad kai kurie talkininkai padeda organizuojant renginius, lanko vienišus senelius, dalyvauja kitoje veikloje.
Dirba skirtingą laiką
A. Paškevičienė sako, kad jokių kitų pajamų neturintiems ir visą socialinę pašalpą, 102 eurus, gaunantiesiems per mėnesį tenka padirbėti 10 dienų po 4 valandas. Mažesnių pašalpų gavėjai ir dirba mažiau, 7,5 ar net 3 dienas, po tas pačias 4 valandas.
Pašalpos gavėjui be pateisinamos priežasties atsisakius atlikti visuomenei naudingą veiklą ar jos neįvykdžius, pašalpos mokėjimas nutraukiamas ir mokama tik vaikams skirta socialinė pašalpa.
Kiekvieną mėnesį seniūnijose, žiūrėk, ir atsiranda po kelis tokius asmenis, kuriems pašalpos mokėjimą tenka nutraukti: nors reikėjo padirbėti vos kelias dienas per mėnesį, sugebėjo ir jas praleisti. Seniūnų tikinimu, už tai, kad žmogus ateina ir pasirodo, darbo valandos jam neįskaitomos. Reikia per tą laiką atlikti nurodytus darbus: nuravėti gėlyną, nušienauti nurodytą plotą, sutvarkyti aplinką ir pan. Tik tuomet parama suteikiama.
Daugiausia pašalpų gavėjų buvo prieš keletą metų, jų skaičius tuomet artėjo prie penkių tūkstančių.
2011 metais Panevėžio rajone pašalpas gavo 3652, 2014-aisiais – 2071 gyventojas. Šių metų rugpjūtį socialines pašalpas gauna 1950 asmenų. Atitinkamai kito ir visuomenei naudingą darbą seniūnijose dirbančių talkininkų skaičius.
Ne už pastovėjimą
Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė teigia, kad jų seniūnijoje iš tikrųjų labai sumažėjo talkininkų už pašalpas skaičius. „Darbo yra, tik nebėra kam jo skirti“, – sako seniūnas.
Tie, kurie dirba, su užduotimis susitvarko – nei gyventojai, nei seniūnija jų darbu nesiskundžia. Nors, pasak seniūno, atsiranda ir mėgėjų patinginiauti, atmestinai darbą atlikti, darbe pasirodyti girtiems – tokiems tenka stabdyti pašalpų mokėjimą.
Karsakiškio seniūnijos vyriausioji specialistė, socialinė darbuotoja Kristina Pagareckienė sako, kad vasarą talkininkų ir taip sumažėja. Kai kurie socialinių pašalpų gavėjai sezono metu bent keliems mėnesiams gauna darbo, jų rankų reikia viešiesiems darbams, kai kurioms įmonėms.
Tik tas darbas būna laikinas, netrukus žmonės vėl grįžta prie socialinės pašalpos, kartu ir prie visuomenei naudingo darbo.
Rugpjūčio mėnesį Karsakiškio seniūnijoje visuomenei naudingus darbus dirbo 45 seniūnijos gyventojai. Iš jų tik dviem reikėjo atidirbti 10 dienų po 4 valandas, kitiems – gerokai trumpesnį laiką. Liepą visi pakviestieji dirbo be pražangų, o štai birželį trims už užduočių nevykdymą, prasižengimus teko socialinės pašalpos mokėjimą nutraukti. Tiek pat prasižengusių būta ir gegužę.
Gyventojai nesiskundžia
Krekenavos seniūnijos seniūno pavaduotoja Violeta Naulickienė teigia, kad ir pas juos pašalpų gavėjų sumažėjo. Sezono metu dalis žmonių pakviesta padirbėti Krekenavos bendrovėje, kitose įmonėse, o sezonui pasibaigus jie vėl taps pašalpų gavėjais.
Kaip vienoje iš daugiau gyventojų turinčioje Krekenavoje vis dar lieka nemažai socialinės pašalpos gavėjų. Liepos mėnesį Krekenavą ir aplink ją esančius kaimus gražino 50 talkininkų.
„Skiriame darbą ne tik pačioje Krekenavoje, bet ir kaimuose, ten taip pat reikia darbo rankų. Tad žmonės, seniūnaičiams nurodžius, ir tvarkosi ten, kur gyvena“, – aiškina pavaduotoja.
Krekenaviečiai ne tik tvarko miestelio gatves, rekreacines zonas, bet ir talkina mokyklai, vaikų darželiui, bažnyčiai.
Seniūnijos gyventojai pašalpų gavėjų darbu nesiskundė – dauguma žmonių darbą atlieka tinkamai, padaro, kas nurodyta. V. Naulickienė mano, kad kai kurie žmonės turėtų ir patys daugiau skirti dėmesio aplinkos tvarkai ir švarai, nelaukti, kol kas nors kitas ateis ir sutvarkys.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
