Mikrorajoną sukėlė ant kojų
Iš namų pabėgti paiškylauti gali ne tik neklaužados vaikai, bet ir šuniukai. Taip atsitiko brolio augintinę ilgaplaukę nykštukinę taksytę Aivą priglaudusiai panevėžietei. Kol moteris su šeima keturias dienas atkakliai ieškojo pradingėlės po miestą, ši, susiradusi draugą, tarsi kurorte poilsiavo sodų bendrijoje Piniavoje.
Taksą auginanti Vilija Juodelienė be jokio nerimo sutiko pagloboti į užsienį išvažiavusio brolio 12-metę kalytę Aivą. Tačiau tepraėjus vos porai valandų naujuosiuose namuose Aiva dingo. V.Juodelienė su vaikais ėmėsi „šukuoti“ Tulpių mikrorajoną: klausinėjo sutiktų praeivių, žaidžiančių vaikų, kiemuose besišnekučiuojančių senukų. Vieni pasakojo matę panašų šunį, kiti kietaširdiškai patarė nebevargti, neva vaikai jau bus paklydėlę nukankinę arba jaunimas kur nors išvežęs.
Paieškas apsunkino tai, kad Aiva dingo Valstybės dienos išvakarėse – nebuvo jokių galimybių apie dingusį šunį pranešti spaudoje. Ponia Vilija kreipėsi į vietines radijo ir televizijos stotis. Moteris netikėjo, kad su kalyte blogai galėjo pasielgti žmonės, nerimą kėlė dideli karščiai – sena, viena akimi nebematanti Aiva negavusi vandens galėjo mirti.
Paskui vagį – dviračiu
Paieškos tęsėsi ir kitą dieną. V.Juodelienė po visą miestą žmonių susibūrimo vietose: stotelėse, skelbimų lentose, ant taksofonų būdelių išplatino skelbimus apie dingusią Aivą. Moteris savo telefono numerį paliko netgi prekybos centrų apsaugininkams. „Buvo viltis, kad vis tiek kas nors perskaitys ir atsilieps. Tikėjomės, kad Aivą padės surasti geri žmonės“, – pasakojo V.Juodelienė.
Dingusio šuns paieškos virto tikra detektyvine istorija. Išgirdusi, kad panašus į Aivą šuo laksto prie kultūros centro „Garsas“, ponia Vilija dviračiu mynė į miesto centrą, kai jos akyse autobusų stotelėje prie moters pribėgęs vyriškis nutraukė rankinę ir spruko į kiemus. „Tas šauksmas, kaip ji klykė, man iki šiol ausyse tebeskamba“, – prisipažino pašnekovė. V.Juodelienė nesutriko: dviračiu puolė vagiui iš paskos. Vis dėlto rankinę pagrobęs vyriškis buvo apsukresnis: įpuolęs į kiemus jis spėjo pasprukti.
O Aivos prie „Garso“ nebuvo. Antrą dieną šuns ieškantys šeimininkai buvo bepuolą į neviltį, kai vakare Skaistakalnio parke Valstybės dienos šventėje sutikta moteris patvirtino rudą ilgaplaukę nykštukinę taksę mačiusi Piniavos sodų bendrijoje. Jau kitą dieną Piniavos autobusų stotelėje Vilija pakabino skelbimą apie dingusį šunį, tačiau jokių žinių nebuvo. Sekmadienį moteris kreipėsi į „Sekundės“ redakciją. Nors skelbimų skyrius savaitgalį nedirbo, tačiau V.Juodelienės skelbimą redakcija sutiko įdėti į pirmadienio numerį.
Poilsiavo soduose
Po keturias dienas trukusių paieškų ir ilgų ne darbo dienų pirmadienį ponia Vilija sulaukė gerų žinių iš Piniavos. Pasirodo, Aivą gyvenvietėje bėgančią pagrioviu pastebėjo į sodą važiavęs ponas Juozas. Vyriškis priglaudė pasiklydusią kalytę. Visas keturias dienas Aiva leido laiką Piniavoje pamaitinta ir puoselėjama. Jai netgi būda buvo paruošta. Kalytė su naujaisiais šeimininkais važiuodavo maudytis, netgi įprato į mašiną pati įšokti. Įdomiausia, kad Aiva soduose susirado ir draugą – už ją gerokai didesnį šunį. Šis, būdamas šalia, prie taksiukės nieko neprileisdavo. Žmonių daržuose iškasdavo duobę sau ir Aivai – kad būtų vėsiau. „Mes tiek dienų plūkėmės jos ieškodami, o Aiva sau tarsi kurorte soduose poilsiavo“, – juokavo V.Juodelienė. Iki šiol taip ir neaišku, kaip kalytė atsidūrė Piniavoje.
Suradusi pasimetusią augintinę moteris teigia įsitikinusi, kad gerų žmonių dar yra labai daug. „Gera, kad žmonės atkreipia dėmesį į vaikiška rašysena parašytą skelbimą „Dingo šuniukas“. Kai paklausiau Aivą priglaudusių žmonių, kiek aš jiems skolinga, šie tik nusijuokė. Labai jiems ačiū“, – buvo dėkinga pusę miesto ant kojų sukėlusi Vilija.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. V.Juodelienė į taksytės Aivos
paieškas įtraukė ir žiniasklaidą, ir pusę miesto. Tuo laiku augintinė ramiai
poilsiavo Piniavoje.
