Kai skaitmeninių technologijų milžinė „Google“ pristatė savavaldžio taksi prototipą, internete nuvilnijo juoko banga. Kiaušinio formos automobilis tapo lengvu pašaipūnų taikiniu. Tačiau sutelkę dėmesį į idėjos išraišką mažai kas gilinosi į jos turinį.
„Google“ pastaruosius kelerius metus eksperimentuoja su savavaldėmis transporto priemonėmis. Mašinos be didesnių incidentų yra įveikusios šimtus tūkstančių kilometrų ir kai kurios JAV valstijos jau yra išdavusios joms licencijas. Tiesa, savavaldžiam automobiliui reikalingos įrangos kaina siekia apie 250 tūkst. JAV dolerių ir šiuo metu ji prieinama nedaugeliui.
Pirmosios tokios mašinos į JAV miestų gatves gali išriedėti papuoštos taksi atributika. Tai bus nedidelė dviejų vietų transporto priemonė be tradicinių automobilio valdymo įrenginių, tik su keliais mygtukais ir ekranu. Išsikviesti taksi ir nustatyti maršrutą bus galima išmaniuoju telefonu. Kol kas bendrovė neskelbia konkrečios datos, kada tokie taksi galėtų pradėti judėti gatvėse.
Kur kas įdomiau nei techninės galimybės yra tai, kad tokia paslauga turėtų pakeisti mūsų požiūrį į automobilį. Iki šiol jis vertinamas kaip brangus turtas, suteikiantis judėjimo laisvę ir patogumą. Alternatyvūs keliavimo būdai, pavyzdžiui, įprastas taksi ar viešasis transportas, dažnai atrodo kaip per brangūs arba nepatogūs.
Vis dėlto „Google“ bando įrodyti, kad į transporto priemones turėtume žvelgti ne kaip į turtą, o kaip į paslaugą, t. y. naudotis ja ten ir tada, kai jos reikia, o kitą laiką nesukti dėl to galvos. Todėl savavaldės mašinos turėtų keisti ir žmonių požiūrį į automobilius, kuris iki šiol buvo grindžiamas ne tik nauda, bet ir emociniu prisirišimu. Jeigu „Google“ sumanymas pavyktų, taksi vairuotojams ir automobilių gamintojams ateitų nelengvi laikai.
