Vežėjų atstovas teigia, kad jeigu būtų mokami visi mokesčiai, paslaugų kaina išaugtų bent dvigubai.
Dešimt milijonų litų nuslėptų mokesčių. Tuo taksi paslaugas teikiančias įmones kaltina mokesčių inspektoriai. Tačiau įmonių atstovai teigia, jog užuot baudus reikėtų sukurti tinkamas sąlygas veikti. „Ką dabar turime – tai nekontroliuojama konkurencija“, – tikina Klaipėdos taksi įmonės „Švyturio taksi“ direktorius Alvydas Linkevičius.
Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratį pateko daugiau nei pusė sostinėje veikiančių įmonių, užimančių apie 70 proc. miesto taksi rinkos. Pirmadienio vakarą įtariant mokesčių slėpimu atlikta 60 kratų, įtariamųjų sąraše – 50 darbuotojų. Policija skelbia, jog 30 įmonių per savo statytinius vadovavo 6 asmenys.
Nuo pirmadienio vakaro į VMI akiratį patekusioms įmonėms neįmanoma prisiskambinti – telefonai išjungti. Taksi iki šiol sunku išsikviesti, jei pavyksta, dažnam reikia laukti valandą.
Kratos buvo vykdytos ir Kauno bei Klaipėdos įmonėse, tačiau jose krūvis – įprastinis, teigia įmonių atstovai.
Laukinė konkurencija
Taksi įmonės jau ne kartą buvo raginamos išlįsti iš šešėlio. Labiausiai kritika buvo žeriama dėl neteisėtai dirbančių darbuotojų bei degalų kainų neatitinkančių paslaugų įkainių. Šiuo metu Vilniuje taksi paslaugų kaina už kilometrą siekia 1,8 lito.
„Taksi kilometro kaina turėtų būti tokia pati kaip litro benzino ar dyzelino – tokia praktika yra visame pasaulyje. O kaip su tokiomis kainomis išgyventi? Yra, kas jas diktuoja, tačiau niekas nereguliuoja“, – pastebėjo Klaipėdos taksi įmonės „Švyturio taksi“ direktorius Alvydas Linkevičius.
Už benzino litro kainai prilygstantį įkainį už kilometrą taksi pasisako ir sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas, pasipiktinęs, jog didinti kainų priežiūros institucijos neleidžia, tačiau mažiausios kainos barjeras nenumatytas.
Kilometras šios įmonės taksi kainuoja 1,27 lito. Direktoriaus teigimu, yra konkurentų, siūlančių už 1,30 lito, tad šiuo atveju svarbus kiekvienas centas. Paklausus, kaip įmanoma teikti tokias pigias paslaugas, kai degalų kaina siekia naujas aukštumas, jis neslepia, jog pigiau teikti paslaugas leidžia nelegalūs degalai taksi automobilių bakuose.
„Yra tų, kurie tas kainas diktuoja. Jei pasiūlysi didesnes, tapsi nebekonkurencingu. O kaip tas kainas susimažina – jų reikalas. Jei institucijos neveikia, neuždraudžia nelegalaus kuro kelių, tai tuo ir naudojasi“, – teigė A. Linkevičius.
Mažiausiai – 2,1 lito
Taksi paslaugos kaimyninėse valstybėse – brangesnės nei Lietuvoje, tačiau kainos už kilometrą, atitinkamos benzino litrui, nei vienoje šalyje nesiekia. Rygoje už kilometrą mokėtume apie 2,5 lito (įsėdimo mokestis – maždaug 5 litai), Taline – 3,5 lito (įsėdimas – iki 3 litų), Varšuvoje kainos svyruotų nuo 1,5 iki 2,7 lito (įsėdant mokėti 2-3 litus).
Tuo tarpu sostinės svivaldybės ekspertai mano, jog optimali taksi kaina būtų 2,09 lito. Miesto transporto skyriaus vedėjas Evaldas Matonis aiškina, jog tokiu atveju skaičiuojamas minimalus vairuotojo darbo užmokestis, automobilis – ne naujesnis nei 5 metai. Tiesa, savivaldybės atstovas pažymėjo, kad esant tokiai kainai itin kokybiško ir saugaus keleivių aptarnavimo nereikėtų tikėtis.
Nauji taksi automobiliai, varomi dujomis, kainą padidintų iki 2,59 lito.
Reikalavimų neklausė
„Sosveta“ vadovas R. Bieliauskas teigė, jog prieš pusantrų metų nepaklusnioms bendrovėms buvo duotas įspėjimas: „Tada ir taksi įmonės, ir aš buvau pakviestas. Buvo pasakyta, kad jei nesusitvarkote su mokesčiais, neįdarbinate žmonių, krės visus. Nepaklausė.“
R. Bieliauskas patikino, jog taksi įmonių patikra buvo vykdoma intensyviai: policijos pareigūnai keliuose dažnai stabdydavo prašydami pateikti reikiamus dokumentus. Prasižengusiems skirti įspėjimai ir baudos.
Tačiau per šį laikotarpį neatsirado nei viena taksi įmonė, kuri įgyvendintų vieną pagrindinių reikalavimų – tinkamai įdarbinti darbuotojus. „Turėjome čia vieną įmonę, kur bandėme įdarbinti visus pagal pilnus etatus. Ir žinot kuo baigėsi? Patys darbuotojai išsibėgiojo – dažnai ir jie nori dirbti neskaidriai – tai su antstoliais bėdų turi, tai mokesčių nenori mokėti“, – kalbėjo R. Bieliauskas.
„Švyturio taksi“ vadovas A. Linkevičius siūlo neteisti įmonių vadovų, nes, anot jo, nėra iš ko rinktis – kandidatai labai prasti, o jei pasisiūlytų geresni, jiems didesnio atlyginimo nebūtų už ką mokėti: „Kas norės dirbti tokiomis sąlygomis, už juokingą algą?“
Kauno įmonės „Žaibiškas taksi“ direktorė Ingrida Karpavičienė pripažino, jog jos įmonėje dauguma darbuotojų irba nepilnu etatu, nes darbuotojų netenkina darbo sąlygos ir atlyginimo dydis už tai. „Dažniausiai patys vairuotojai dirba turėdami pagrindinius darbus. Labai mažai yra tų, kuriems čia – vienintelė darbovietė.“
Reikalinga valstybės kontrolė
Pastaruoju metu sostinėje kalbinti taksi vairuotojai neslepia – bakus pripildo baltarusišku benzinu.
Tačiau R. Bieliauskas ragino neabsoliutinti situacijos pagal kelis pavyzdžius: „Visi žino, kad yra ir rūkančių kontrabandines cigaretes, ir geriančių baltarusišką degtinę. Yra ir taksistų, kurie nelegalų kurą pila. Bet nereiškia, jog visi taip daro.“
A. Linkevičius pridūrė, jog „laukinę konkurenciją“, kurioje naudotinos visos priemonės, galėtų panaikinti tik valstybė. „Tos baudos nepadės. Va, gaudo, kurie mokesčių nemokėjo, bet kas iš to? Atsiras naujų – nepabijos. Užuot gaudžius prasikaltusius, reikėtų sureguliuoti sąlygas – nustatyti mažiausią galimą kainą, kuri kistų priklausomai nuo kuro kainų, vežėjų ar taksi automobilių skaičių didiesiems miestams. Tada būtų galima konkuruoti ne dėl centų kainoje, o dėl kokybės, naujesnių automobilių ar mandagesnių darbuotojų.“
